Irena Segalovičienė paskirta naująja Valstybės kontrolės vadove
Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Irena Segalovičienė buvo paskirta Valstybės kontrolės vadove. Šis paskyrimas įvyko po to, kai Seimas pritarė jos kandidatūrai. Segalovičienė, turinti ilgametę patirtį viešojo administravimo srityje, buvo pasirinkta dėl savo kompetencijos ir gebėjimo vadovauti svarbioms institucijoms. Ji pakeis ankstesnį Valstybės kontrolierių, kuris baigė savo kadenciją.
Naujoji vadovė pabrėžė, kad sieks užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą valstybės institucijų veikloje, taip pat stiprinti viešųjų finansų kontrolę. Segalovičienė taip pat akcentavo bendradarbiavimo svarbą su kitomis institucijomis siekiant geresnių rezultatų.
Profesinė patirtis ir kvalifikacija
Irena Segalovičienė turi daugiau nei 20 metų patirties valstybės tarnyboje. Prieš tapdama Prezidento patarėja, ji dirbo Finansų ministerijoje, kur vadovavo Biudžeto departamentui. 2019-2023 metais ji buvo Prezidento Gitano Nausėdos patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.
Segalovičienė yra įgijusi ekonomikos mokslų daktaro laipsnį Vilniaus universitete, specializuodamasi viešųjų finansų srityje. Jos akademiniai tyrimai ir publikacijos apima viešojo sektoriaus audito, biudžeto formavimo ir valstybės finansų kontrolės temas.
Valstybės kontrolės vaidmuo
Valstybės kontrolė yra aukščiausioji valstybinio audito institucija Lietuvoje, atliekanti itin svarbų vaidmenį užtikrinant viešųjų finansų skaidrumą. Institucija kasmet atlieka valstybės biudžeto vykdymo auditą ir teikia Seimui išvadą dėl valstybės finansinių ataskaitų.
Pastaraisiais metais Valstybės kontrolė atliko reikšmingus auditus, susijusius su COVID-19 pandemijos valdymu, ES lėšų panaudojimu bei strateginių valstybės projektų įgyvendinimu. 2022 metais institucija identifikavo potencialias 83 milijonų eurų viešųjų lėšų taupymo galimybes.
Lūkesčiai ir iššūkiai
Savo pirmajame viešame pasisakyme po paskyrimo Segalovičienė pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių bus užtikrinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų tinkamą panaudojimą. Lietuva iš šio fondo tikisi gauti apie 2,2 mlrd. eurų.
„Turime užtikrinti, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų euras būtų panaudotas tikslingai ir efektyviai. Tai ne tik finansinė atsakomybė, bet ir mūsų, kaip institucijos, įsipareigojimas visuomenei,” – teigė naujoji Valstybės kontrolierė.
Politikos apžvalgininkai pastebi, kad Segalovičienės paskyrimas gali reikšti griežtesnę ES lėšų panaudojimo priežiūrą ir didesnį dėmesį strateginiams valstybės projektams.
Naujasis skaidrumo etapas
Šis paskyrimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Valstybės kontrolė veiktų efektyviai ir prisidėtų prie geresnio viešųjų išteklių valdymo Lietuvoje. Segalovičienės profesinė patirtis ir išsilavinimas teikia vilčių, kad institucija ne tik tęs savo tradicines funkcijas, bet ir prisitaikys prie naujų iššūkių – skaitmenizacijos, žaliosios ekonomikos finansavimo ir demografinių pokyčių keliamų problemų.
Viešųjų finansų skaidrumas išlieka vienu kertinių demokratinės valstybės principų, o naujosios Valstybės kontrolierės įsipareigojimai stiprinti šią sritį rodo, kad Lietuva ir toliau siekia atitikti aukščiausius Europos Sąjungos standartus. Tikėtina, kad artimiausiu metu matysime ne tik griežtesnę finansinę kontrolę, bet ir modernesnį požiūrį į valstybės išteklių valdymą.