Lietuvos Prezidentūra laukia apibendrinto karinio-politinio patarimo dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos, kuri draudžia naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas. Šis klausimas kilo dėl saugumo situacijos pokyčių regione ir poreikio užtikrinti šalies gynybinius pajėgumus. Pastaraisiais metais Baltijos regione padidėjo įtampa dėl Rusijos karinių veiksmų ir agresyvios politikos, todėl Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, ieško būdų stiprinti savo gynybą.
Prezidento patarėjai pabrėžia, kad sprendimas bus priimtas tik po išsamaus situacijos įvertinimo ir konsultacijų su sąjungininkais. Lietuva yra NATO narė, todėl bet kokie sprendimai dėl gynybos turi būti suderinti su Aljanso strategija ir kitų narių interesais. Šiuo metu vyksta diskusijos su kariuomene ir kitomis atsakingomis institucijomis, siekiant įvertinti galimas pasekmes ir alternatyvas. Viena iš svarstomų alternatyvų yra modernių technologijų ir gynybos sistemų, kurios galėtų pakeisti priešpėstines minas, įsigijimas.
Prezidentūra pabrėžia, kad bet koks sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus ir tarptautinius įsipareigojimus. Lietuva yra pasirašiusi Otavos konvenciją, kuri yra svarbus tarptautinis susitarimas siekiant sumažinti humanitarinę žalą, kurią sukelia priešpėstinės minos. Todėl bet koks pasitraukimas iš šios konvencijos turėtų būti labai gerai apgalvotas, kad nebūtų pažeisti tarptautiniai įsipareigojimai ir Lietuvos reputacija tarptautinėje bendruomenėje.
Be to, Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse diskusijose dėl ginklų kontrolės ir saugumo politikos, todėl šis klausimas taip pat bus svarstomas platesniame kontekste. Šalies vadovai siekia užtikrinti, kad bet kokie sprendimai dėl gynybos būtų suderinti su ilgalaikiais saugumo tikslais ir prisidėtų prie regioninio stabilumo.