Lietuvos ir Kinijos santykių atšilimas: galimybės ir iššūkiai
Lietuvos ir Kinijos santykiai pastaruoju metu buvo įtempti, tačiau vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių atkurti dialogą su šia Azijos milžine. Ekspertai ir politikai pateikia keletą priežasčių, kodėl tai būtų naudinga Lietuvai.
Ekonominės perspektyvos
Pirma, ekonominiai ryšiai su Kinija gali atnešti didelę naudą Lietuvos verslui. Kinija yra viena didžiausių pasaulio ekonomikų, todėl atnaujinti prekybos santykiai galėtų atverti naujas rinkas Lietuvos eksportuotojams. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, kai daugelis šalių ieško alternatyvų tradicinėms rinkoms.
Verta paminėti, kad prieš santykių pablogėjimą 2021 metais, Lietuvos eksportas į Kiniją buvo pasiekęs beveik 300 milijonų eurų. Pagrindinės eksporto prekės buvo grūdai, mediena, baldai ir lazeriai. Kinijos rinka, turinti 1,4 milijardo vartotojų, teikia milžiniškas galimybes Lietuvos aukštos pridėtinės vertės produktams, ypač maisto pramonei, biotechnologijoms ir lazerių sektoriui.
Tarptautinių santykių diversifikavimas
Antra, bendradarbiavimas su Kinija gali padėti Lietuvai diversifikuoti savo tarptautinius santykius. Nors Lietuva yra tvirtai įsipareigojusi Europos Sąjungai ir NATO, svarbu turėti platų partnerių tinklą, kuris leistų efektyviau spręsti globalius iššūkius.
Geopolitiniame kontekste Lietuva galėtų pasinaudoti „16+1” formatu (dabar „14+1”), kuris jungia Vidurio ir Rytų Europos šalis bendradarbiavimui su Kinija. Nors Lietuva 2021 m. pasitraukė iš šio formato, dalyvavimas panašiose iniciatyvose galėtų suteikti papildomų svertų tarptautinėje arenoje, ypač sprendžiant klimato kaitos, skaitmeninės transformacijos ir pandemijų valdymo klausimus.
Kultūriniai mainai ir mokslo bendradarbiavimas
Trečia, kultūriniai mainai su Kinija gali praturtinti Lietuvos visuomenę. Abiejų šalių bendradarbiavimas švietimo, mokslo ir kultūros srityse gali padėti geriau suprasti vieni kitus ir skatinti tarpusavio pagarbą.
Iki 2021 m. Vilniaus universitete veikė Konfucijaus institutas, kuris skatino kinų kalbos ir kultūros pažinimą. Nors institutas buvo uždarytas, alternatyvūs akademiniai mainai galėtų būti naudingi abiem šalims. Pavyzdžiui, Kinijos universitetai aktyviai investuoja į dirbtinio intelekto ir žaliųjų technologijų tyrimus – sritis, kuriose Lietuva taip pat siekia pažangos.
Iššūkiai ir balansas
Vis dėlto, atkurti santykius su Kinija nėra paprasta užduotis. Reikia atsižvelgti į žmogaus teisių klausimus ir užtikrinti, kad Lietuvos vertybės nebūtų pažeistos. Todėl svarbu, kad dialogas būtų grindžiamas abipuse pagarba ir lygiavertiškumu.
Lietuva, kaip maža demokratinė valstybė, turi išlaikyti principingą poziciją žmogaus teisių klausimais, įskaitant situaciją Sindziange, Tibete ir Honkonge. Tačiau diplomatinis bendravimas nebūtinai reiškia vertybių atsisakymą – daugelis ES šalių sugeba derinti pragmatišką ekonominį bendradarbiavimą su principinga pozicija vertybiniais klausimais.
Pragmatiškas kelias į priekį
Santykių su Kinija atnaujinimas reikalauja subtilaus balanso tarp vertybių ir pragmatizmo. Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų mažų Europos valstybių, tokių kaip Estija ar Danija, kurios išlaiko konstruktyvų dialogą su Kinija, kartu aiškiai artikuliuodamos savo poziciją vertybiniais klausimais.
Pasaulis tampa vis labiau tarpusavyje susijęs, o Kinijos įtaka globalioje ekonomikoje ir politikoje tik didės. Lietuvai svarbu rasti savo vietą šiame besikeičiančiame pasaulyje – ne izoliuojantis, bet aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose procesuose ir ginant savo interesus. Santykių su Kinija atnaujinimas, jei vykdomas apgalvotai ir strategiškai, gali tapti ne tik ekonominės naudos šaltiniu, bet ir Lietuvos, kaip brandžios diplomatijos valstybės, ženklu.