Prokuratūra siekia konfiskuoti 30 tūkst. eurų iš neblaivios vairavusios Seimo narės
Vilniaus apygardos prokuratūra siekia konfiskuoti apie 30 tūkst. eurų iš Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, kuri buvo sulaikyta vairuojant neblaivi. Prokuratūra teigia, kad ši suma atitinka automobilio vertę, kurį politikė vairavo pažeisdama įstatymus.
Incidentas įvyko, kai Morkūnaitė-Mikulėnienė buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Dėl šio įvykio politikė atsistatydino iš Seimo vicepirmininkės pareigų ir atsiprašė visuomenės už savo elgesį.
Prokuratūra pabrėžia, kad tokie veiksmai yra būtini siekiant užtikrinti teisingumą ir parodyti, kad įstatymai galioja visiems, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų ar socialinės padėties. Tuo tarpu politikės advokatai teigia, kad konfiskacija yra neproporcinga ir ketina ginčyti šį sprendimą teisme.
Šis atvejis sukėlė plačias diskusijas visuomenėje apie atsakomybę ir moralinius standartus, kurių turėtų laikytis viešieji asmenys. Dauguma politikų ir visuomenės veikėjų pasmerkė Morkūnaitės-Mikulėnienės elgesį, pabrėždami, kad tokie incidentai kenkia visuomenės pasitikėjimui politikais.
Incidento detalės ir teisinės pasekmės
Kaip paaiškėjo iš policijos protokolo, Morkūnaitė-Mikulėnienė buvo sustabdyta 2023 m. gegužės mėnesį Vilniaus centre, kai pareigūnai pastebėjo neįprastą vairavimo manevrą. Alkotesterio rezultatai parodė 1,47 promilės girtumą, kas Lietuvos įstatymų kontekste laikoma vidutiniu girtumo laipsniu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnį, vairavimas esant vidutiniam girtumo laipsniui užtraukia ne tik baudą nuo 800 iki 1100 eurų, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki pusantrų metų. Tačiau prokuratūra šiuo atveju taiko ir papildomą sankciją – konfiskavimą, remdamasi tuo, kad automobilis buvo nusikaltimo įrankis.
Teisininkas Ignas Vėgėlė, komentuodamas situaciją žiniasklaidai, pažymėjo: „Nors automobilių konfiskavimas už neblaivų vairavimą tapo įprasta praktika, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti proporcingumą. Konfiskavimo vertė neturėtų viršyti padarytos žalos ar potencialios žalos masto.”
Politinės pasekmės
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, ilgametė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, po incidento ne tik atsistatydino iš Seimo vicepirmininkės pareigų, bet ir susidūrė su partijos etikos komisijos svarstymu. Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad „partija netoleruoja tokio elgesio, nepriklausomai nuo asmens nuopelnų ar pozicijos”.
Politologė Ainė Ramonaitė teigia, kad šis atvejis gali turėti ilgalaikių pasekmių politikės karjerai: „Lietuvos rinkėjai turi gana gerą atmintį tokiems incidentams, ypač kai kalbama apie moralės standartus. Pasitikėjimą atgauti bus sunku, nors ne neįmanoma, jei bus pademonstruotas nuoširdus atgailavimas ir pasimokyta iš klaidų.”
Visuomenės reakcija ir precedentai
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje kilo karštos diskusijos, kuriose nuomonės išsiskyrė. Dalis komentatorių pabrėžė, kad politikams turėtų būti taikomi aukštesni standartai, kiti teigė, kad konfiskavimas yra pernelyg griežta bausmė.
Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvos politikai susiduria su panašiomis situacijomis. 2019 metais tuometis Seimo narys Linas Balsys buvo sulaikytas neblaivus prie Seimo vairo, o 2021 metais Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pateko į panašų skandalą. Abiem atvejais politikai patyrė reikšmingų karjeros nuostolių.
Kai išblaivinantis realybės šaltas dušas
Morkūnaitės-Mikulėnienės atvejis tapo savotišku lakmusų, parodančiu, kaip visuomenė vertina politikų atsakomybę ir kaip teisinė sistema reaguoja į tokius pažeidimus. Nors automobilio konfiskavimas ar jo vertės išieškojimas gali atrodyti griežta priemonė, tačiau ji atspindi bendrą tendenciją griežtinti atsakomybę už vairavimą išgėrus.
Kaip pažymėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys: „Nėra dviejų teisingumų – vieno paprastiems žmonėms, kito – įtakingiems. Kiekvienas vairuotojas, sėdantis prie vairo neblaivus, turi suprasti, kad rizikuoja ne tik savo ir kitų gyvybėmis, bet ir savo turtu bei reputacija.”
Šis atvejis, nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo, jau tapo skaudžia pamoka ne tik pačiai politikei, bet ir priminimas visiems viešojo gyvenimo dalyviams – privilegijuota padėtis neapsaugo nuo įstatymų, o kartais netgi priešingai – užtraukia didesnį visuomenės ir teisėsaugos dėmesį. Tik laikas parodys, ar ši pamoka bus išmokta plačiau nei vieno asmens biografijos ribose.