Teisingumo kelias: Pūko byla negali būti nutraukta
Lietuvos prokuroras griežtai atmeta galimybę nutraukti buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko bylą tokiu pačiu pagrindu, kaip buvo nutraukta buvusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko byla. Pasak prokuroro, šios bylos yra fundamentaliai skirtingos savo pobūdžiu ir aplinkybėmis.
„Pūko byla turi būti išnagrinėta teisme, nes kaltinimai susiję su seksualiniu priekabiavimu prie savo padėjėjų – tai rimtas nusikaltimas, reikalaujantis visiško teisinio proceso,” – pabrėžė prokuroras.
Bylų skirtumai
Buvusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko byla, susijusi su galimai neteisėtais sprendimais miškų urėdijų reformos kontekste, buvo nutraukta 2019 metais, kai teismas nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų nusikalstamai veikai įrodyti.
Tuo tarpu K. Pūko byla prasidėjo 2017 metais, kai Seimas panaikino jo teisinę neliečiamybę po to, kai kelios jo padėjėjos viešai prabilo apie patirtą seksualinį priekabiavimą. Konstitucinis Teismas vėliau pripažino, kad Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.
Visuomenės reakcija
Šis atvejis tapo vienu iš pirmųjų aukšto lygio #MeToo judėjimo atvejų Lietuvoje, kai viešai buvo iškelti seksualinio priekabiavimo kaltinimai politikui. Visuomenės organizacijos, ypač moterų teisių gynėjai, atidžiai stebi bylos eigą.
„Šis atvejis yra precedentinis Lietuvos teisinėje praktikoje. Jis parodys, kaip rimtai mūsų teisėsaugos sistema vertina seksualinio priekabiavimo atvejus,” – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Birutė Sabatauskaitė.
Teisinės aplinkybės
Pūkas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 152 straipsnį, kuris numato atsakomybę už seksualinį priekabiavimą. Už šį nusikaltimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
2018 m. kovo mėnesį Pūkas atsistatydino iš Seimo nario pareigų, tačiau tai nesustabdė teisinio proceso. Prokuroras pabrėžia, kad atsistatydinimas negali būti pagrindas nutraukti bylą, ypač atsižvelgiant į kaltinimų rimtumą.
Skaidrumo svarba
Teisėsaugos atstovai pabrėžia, kad tokiose jautriose bylose ypač svarbu užtikrinti proceso skaidrumą ir objektyvumą.
„Teismas turi išnagrinėti visus įrodymus ir priimti sprendimą, remdamasis faktais, o ne politiniais ar kitais išoriniais veiksniais,” – pažymėjo prokuroras.
Teisingumo išbandymas
Ši byla ne tik apie vieną politiką – ji tapo savotišku Lietuvos teisingumo sistemos išbandymu. Kaip visuomenė reaguoja į galios pozicijose esančių asmenų nusižengimus? Ar aukos gali tikėtis teisingumo? Pūko byla kelia šiuos fundamentalius klausimus. Teisėsaugos pareiga – užtikrinti, kad procesas būtų nešališkas, o sprendimas – teisingas. Tik tada galėsime kalbėti apie tikrą pažangą kovojant su seksualiniu priekabiavimu, nepriklausomai nuo kaltininko statuso ar įtakos. Galiausiai, teisingumas turi būti ne tik vykdomas, bet ir matomas – tik taip atkursime pasitikėjimą sistema ir užtikrinsime, kad panašūs atvejai ateityje būtų traktuojami su deramu rimtumu.