Politinės kultūros grimasos: Puchovičius kritikuoja Čmilytės-Nielsen poziciją
Seimo narys Vytautas Puchovičius griežtai sureagavo į Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasisakymus dėl politinės situacijos šalyje. Jis teigė, kad pastaruoju metu politikoje trūksta atsakomybės ir aiškumo, o tai kelia nerimą visuomenei.
Puchovičius pabrėžė, kad politikai turėtų daugiau dėmesio skirti realioms problemoms ir mažiau laiko skirti tarpusavio ginčams. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl politinės kultūros lygio ir paragino kolegas būti atsakingesniais savo veiksmuose bei pasisakymuose. Anot jo, tik taip galima atkurti visuomenės pasitikėjimą valdžia ir užtikrinti stabilų šalies vystymąsi.
Konflikto ištakos
Šis apsižodžiavimas kilo po to, kai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę viešame pasisakyme pareiškė, kad dabartinė opozicija elgiasi „neatsakingai ir destruktyviai”, ypač svarstant valstybei svarbius biudžeto klausimus. Ji taip pat užsiminė, kad kai kurie parlamentarai „tyčia vilkina procesus” ir naudoja parlamentinę veiklą kaip platformą populistiniams pareiškimams.
Puchovičius, priklausantis opozicinei Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos”, savo ruožtu priminė, kad pati Čmilytė-Nielsen dar 2021 metais žadėjo „naują politinę kultūrą”, tačiau, anot jo, šiuo metu matome priešingus procesus.
Visuomenės nuomonė
Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad pasitikėjimas Seimu šiuo metu siekia vos 18,5 proc. – tai vienas žemiausių rodiklių per pastaruosius penkerius metus. Politologai atkreipia dėmesį, kad nuolatiniai politikų konfliktai ir viešos diskusijos, neretai peraugančios į asmeninius įžeidinėjimus, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl visuomenė nusivylusi parlamentarų darbu.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas dr. Mindaugas Jurkynas komentuodamas situaciją pažymėjo: „Matome klasikinį politinės komunikacijos paradoksą – kuo daugiau politikai kalba apie politinės kultūros stoką, tuo labiau jie patys prisideda prie jos erozijos, jei tai daro kaltindami oponentus.”
Ankstesni nesutarimai
Tai ne pirmas kartas, kai Puchovičius kritikuoja Seimo vadovybę. Dar 2022 m. rudenį jis viešai kritikavo Seimo valdybos sprendimus dėl parlamentinės kontrolės mechanizmų, o 2023 m. pradžioje teikė siūlymus dėl Seimo darbo reglamento pakeitimų, kuriais siekė užtikrinti didesnį opozicijos įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus.
Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen į naujausią kritiką kol kas nereagavo, tačiau jos atstovas spaudai nurodė, kad „Seimo pirmininkė visada atvira konstruktyviam dialogui su visomis parlamentinėmis frakcijomis”.
Politinių įtampų kaina
Šis politinis susipriešinimas vyksta itin sudėtingu metu – šaliai susidurianti su ekonominiais iššūkiais, augančiomis energijos kainomis ir geopolitinėmis grėsmėmis. Ekonomistai perspėja, kad politinis nestabilumas gali neigiamai paveikti investuotojų pasitikėjimą ir šalies ekonomikos augimo perspektyvas.
Kada politikai pradės politikuoti?
Tarpusavio kaltinimai ir apsižodžiavimai tapo kasdienybe Lietuvos politikoje, tačiau rinkėjai vis garsiau klausia – kada gi politikai grįš prie realių problemų sprendimo? Visuomenės lūkesčiai aiškūs: mažiau teatro, daugiau darbo. Puchovičiaus iškeltos problemos – ne naujiena, bet simptomas gilesnės politinės sistemos ligos, kai forma dažnai užgožia turinį, o asmeninės ambicijos – bendrus tikslus.
Galbūt vietoj nuolatinio kalbėjimo apie politinę kultūrą, metas ją tiesiog pradėti praktikuoti? Kaip taikliai pastebėjo vienas politikos apžvalgininkas: „Politinė kultūra nepagerės nuo kalbų apie ją – ji keisis tik tada, kai patys politikai nuspręs elgtis kitaip.” Klausimas lieka atviras – ar dabartiniai Seimo nariai pasiryžę šiam pokyčiui, ar ir toliau stebėsime tą patį politinį spektaklį su vis mažėjančiu žiūrovų skaičiumi?