Kalėjimų departamento vadovas siekia atgaivinti Kybartų kalėjimą
Rimantas Mockus, naujasis Kalėjimų departamento vadovas, siekia atnaujinti Lietuvos įkalinimo įstaigų infrastruktūrą. Viena iš pagrindinių jo idėjų yra Kybartų kalėjimo atgaivinimas. Šis kalėjimas, esantis netoli Lietuvos ir Rusijos sienos, šiuo metu yra uždarytas, tačiau Mockus mano, kad jis galėtų būti pritaikytas naujiems poreikiams.
Mockus pabrėžia, kad dabartinė įkalinimo įstaigų infrastruktūra yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių standartų. Jis siekia sukurti modernesnę ir efektyvesnę sistemą, kuri ne tik užtikrintų saugumą, bet ir padėtų kaliniams integruotis į visuomenę po bausmės atlikimo. Vienas iš svarbiausių aspektų yra kalinių užimtumas ir mokymas, siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Kybartų kalėjimo atgaivinimas galėtų būti vienas iš sprendimų, kaip pagerinti įkalinimo sąlygas ir optimizuoti esamą infrastruktūrą. Mockus tikisi, kad šis projektas sulauks tiek vietos, tiek tarptautinės bendruomenės palaikymo, nes tai galėtų tapti pavyzdžiu, kaip modernizuoti įkalinimo sistemą ir prisidėti prie visuomenės saugumo didinimo.
Kybartų kalėjimo istorija ir potencialas
Kybartų pataisos namai, uždaryti 2019 metais dėl optimizavimo, turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Įstaiga, įkurta dar 1938 metais, iš pradžių tarnavo kaip kareivinės, o sovietmečiu buvo pertvarkyta į kalėjimą. Pastato kompleksas, užimantis beveik 3 hektarus, yra išsidėstęs strategiškai patogioje vietoje – vos 500 metrų nuo Lietuvos-Rusijos sienos.
Pasak Rimanto Mockaus, Kybartų kalėjimo infrastruktūra, nors ir reikalaujanti investicijų, galėtų būti pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams: „Turime unikalią galimybę sukurti modernią įstaigą, kuri atitiktų Europos standartus ir kartu išsaugotų istorinį paveldą.”
Kalėjimas galėtų talpinti apie 320 nuteistųjų, o tai padėtų spręsti perpildymo problemas kituose Lietuvos kalėjimuose, ypač Pravieniškėse, kur šiuo metu kalinčiųjų skaičius viršija optimalų.
Modernizacijos planai ir tarptautinė patirtis
Mockus savo planuose remiasi Skandinavijos šalių, ypač Norvegijos ir Suomijos, patirtimi. Šiose šalyse įkalinimo įstaigos orientuotos ne tik į bausmės atlikimą, bet ir į nuteistųjų reabilitaciją bei integraciją.
„Norime įdiegti darbo terapijos programas, profesinio mokymo galimybes ir psichologinės pagalbos sistemas, kurios padėtų nuteistiesiems įgyti naujų įgūdžių ir pasirengti grįžimui į visuomenę”, – teigia Mockus.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos recidyvizmo rodikliai išlieka aukšti – apie 63% paleistų kalinių per trejus metus vėl nusikalsta. Šis skaičius ženkliai didesnis nei Skandinavijos šalyse, kur jis siekia 20-30%.
Kybartų kalėjimo atgaivinimo projektas apimtų ne tik infrastruktūros atnaujinimą, bet ir:
– Modernių apsaugos sistemų įdiegimą
– Edukacinių erdvių sukūrimą
– Darbo dirbtuvių įrengimą
– Psichologinės pagalbos kabinetų įsteigimą
– Sporto ir laisvalaikio zonų įrengimą
Iššūkiai ir galimybės pasienio regione
Kybartų kalėjimo atgaivinimas galėtų turėti teigiamą ekonominį poveikį visam regionui. Marijampolės apskritis, kurioje yra Kybartai, susiduria su demografinėmis problemomis – gyventojų skaičius nuolat mažėja, o nedarbo lygis išlieka aukštesnis nei šalies vidurkis.
„Kalėjimo atidarymas sukurtų apie 150 naujų darbo vietų vietiniams gyventojams – nuo prižiūrėtojų iki administracijos darbuotojų, psichologų ir socialinių darbuotojų”, – pabrėžia Mockus.
Tačiau projektas susiduria ir su iššūkiais. Vietos bendruomenė turi prieštaringų nuomonių – dalis gyventojų baiminasi, kad kalėjimo atgaivinimas gali turėti neigiamos įtakos Kybartų įvaizdžiui ir nekilnojamojo turto kainoms. Kita vertus, miesto seniūnas Romas Sungaila yra išreiškęs palaikymą projektui, pabrėždamas ekonominę naudą regionui.
Naujas gyvenimas seniems mūrams: žvilgsnis į ateitį
Kybartų kalėjimo atgaivinimo projektas simbolizuoja platesnę Lietuvos bausmių vykdymo sistemos transformaciją. Perėjimas nuo sovietinio tipo bausmių vykdymo įstaigų prie modernių reabilitacijos centrų atspindi ne tik infrastruktūrinius pokyčius, bet ir gilesnį požiūrio į bausmių tikslą pasikeitimą.
Rimantas Mockus planuoja projekto finansavimui pasitelkti tiek valstybės biudžeto lėšas, tiek Europos Sąjungos fondus. Preliminariais skaičiavimais, Kybartų kalėjimo modernizavimas kainuotų apie 15-20 milijonų eurų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai galėtų sumažinti išlaidas, susijusias su recidyvizmu ir socialine atskirtimi.
Jei viskas vyks pagal planą, atnaujintas Kybartų kalėjimas galėtų atverti duris jau 2026 metais. Tai būtų ne tik naujas puslapis Lietuvos bausmių vykdymo sistemos istorijoje, bet ir galimybė Kybartų miestui atrasti naują tapatybę – ne kaip pasienio užkampis, bet kaip inovatyvios reabilitacijos centro namai. Šis projektas gali tapti pavyzdžiu, kaip senoji infrastruktūra, užuot buvusi apleista, gali būti transformuota į šiuolaikinį, humanišką ir efektyvų bausmių vykdymo modelį, atitinkantį XXI amžiaus visuomenės poreikius ir vertybes.