Baltijos šalių saugumas kryžkelėje: Estijos incidentas kelia nerimą
Estijoje įvykus rimtam incidentui, Lietuvos pareigūnai ir ekspertai atidžiai stebi situaciją ir vertina galimas pasekmes. Incidentas sukėlė susirūpinimą dėl regioninio saugumo ir bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių. Lietuvos valdžios institucijos pabrėžia, kad būtina stiprinti saugumo priemones ir užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, siekiant užkirsti kelią panašiems įvykiams ateityje.
Incidento detalės ir pirminė reakcija
Praėjusį penktadienį Estijos Narva mieste, esančiame vos 150 metrų nuo sienos su Rusija, buvo užfiksuoti keli įtartini elektroninių ryšių trikdymo atvejai, paveikę tiek civilinę, tiek karinę infrastruktūrą. Estijos gynybos ministerijos duomenimis, GPS signalai buvo blokuojami maždaug 4 valandas, o tai sukėlė laikinus sutrikimus oro uostuose ir kai kuriose kritinės infrastruktūros įmonėse.
Estijos premjerė Kaja Kallas nedelsiant sušaukė nacionalinio saugumo tarybos posėdį, o Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuva solidarizuojasi su Estija ir yra pasirengusi suteikti visą reikalingą pagalbą. „Šis incidentas – dar vienas priminimas, kad hibridinės grėsmės Baltijos regione nėra teorinė galimybė, o kasdienė realybė„, – pabrėžė G. Landsbergis.
Ekspertai teigia, kad tokie incidentai gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik nacionaliniam, bet ir regioniniam saugumui. Jie ragina stiprinti žvalgybos ir saugumo tarnybų bendradarbiavimą, kad būtų galima greitai ir efektyviai reaguoti į kylančias grėsmes. Be to, svarbu užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuota apie galimas grėsmes ir kaip elgtis jų atveju.
Ekspertų vertinimai ir hibridinių grėsmių kontekstas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad pastarieji įvykiai Estijoje nėra izoliuotas atvejis. „Per pastaruosius dvejus metus Baltijos regione fiksuojame sistemingą hibridinių atakų intensyvėjimą – nuo migrantų krizės Lietuvos-Baltarusijos pasienyje iki dažnėjančių kibernetinių išpuolių prieš kritinę infrastruktūrą„, – teigia T. Janeliūnas.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, vien 2023 metais Baltijos šalyse buvo užfiksuota daugiau nei 300 elektroninio karo elementų panaudojimo atvejų, daugiausiai pasienio regionuose. Šie incidentai dažniausiai siejami su Rusijos vykdomomis operacijomis, siekiant išbandyti NATO šalių gynybos sistemas ir reakciją.
Lietuvos kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys pabrėžia, kad Lietuva jau sustiprinusi savo gynybines priemones: „Esame įdiegę papildomas apsaugos sistemas kritiniams infrastruktūros objektams, ypač energetikos ir transporto sektoriuose. Tačiau hibridinės grėsmės evoliucionuoja, todėl ir mūsų atsakas turi būti dinamiškas.”
Lietuvos valdžios atstovai taip pat pabrėžia, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą su NATO ir Europos Sąjungos partneriais, siekiant užtikrinti regiono stabilumą ir saugumą. Jie ragina imtis konkrečių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias panašiems incidentams ateityje ir užtikrintas efektyvus reagavimas į bet kokias grėsmes.
Tarp realybės ir pasirengimo: ką reiškia rytdiena Baltijos regionui
Estijos incidentas išryškino ne tik technologinius, bet ir psichologinius hibridinio karo aspektus. Baltijos šalys, būdamos NATO rytinio flango priekyje, tampa savotiška testavimo laboratorija naujoms hibridinėms grėsmėms. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas šioje srityje tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas išlikimo elementas.
Kaip pažymi Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, „mūsų stiprybė – gebėjimas veikti išvien, dalintis informacija realiu laiku ir koordinuoti atsakomuosius veiksmus„. Jau pradėtos diskusijos apie bendrą Baltijos šalių elektroninės gynybos sistemą, kuri leistų operatyviai reaguoti į panašius incidentus ateityje.
Estijos atvejis tapo skaudžiu priminimu, kad technologinė priklausomybė kuria naujus pažeidžiamumus. Tačiau kartu tai ir galimybė Baltijos regionui tapti hibridinės gynybos kompetencijų centru, kurio patirtis būtų vertinga visai transatlantinei bendruomenei. Kasdienės grėsmės virsta kasdieniais sprendimais, o tie sprendimai formuoja mūsų bendrą saugumą – ne kaip abstrakčią sąvoką, bet kaip apčiuopiamą rytdienos realybę.