Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Rinkėjų aktyvumo skirtumai savivaldos rinkimuose: Joniškis lenkia Panevėžį

Lietuvoje vykstančiuose merų rinkimuose iki 9 valandos ryto Panevėžyje balsavo 6,18 proc. rinkėjų, o Joniškio rajone – 15,62 proc. rinkėjų. Šie duomenys rodo, kad Joniškio rajone rinkėjų aktyvumas yra gerokai didesnis nei Panevėžyje.

Aktyvumo skirtumai regionuose

Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, toks aktyvumo skirtumas nėra netikėtas. Per praėjusius 2019 metų savivaldos rinkimus Joniškio rajonas taip pat pasižymėjo aukštesniu nei šalies vidurkis rinkėjų aktyvumu – tuomet galutinis aktyvumas siekė 53,4 proc., kai šalies vidurkis buvo 47,8 proc.

Panevėžys, būdamas penktas pagal dydį Lietuvos miestas su maždaug 85 tūkst. gyventojų, tradiciškai demonstruoja žemesnį rinkėjų aktyvumą nei mažesni rajonai. Didmiesčiuose pastebima tendencija, kad rinkėjai dažniau balsuoja vėlesnėmis valandomis, o ne ryte.

Galimos priežastys

Rinkimų aktyvumas yra svarbus rodiklis, atspindintis piliečių susidomėjimą ir dalyvavimą demokratiniuose procesuose. Toks skirtumas tarp skirtingų regionų gali būti nulemtas įvairių veiksnių, įskaitant vietos politikos aktualijas, kandidatų populiarumą ar rinkimų kampanijų efektyvumą.

Politologai pastebi, kad mažesniuose rajonuose:
– Kandidatai dažnai yra asmeniškai pažįstami rinkėjams
– Vietinės problemos labiau tiesiogiai paliečia gyventojus
– Bendruomenės ryšiai yra stipresni
– Rinkimų rezultatai gali turėti labiau pastebimą poveikį kasdieniam gyvenimui

Joniškio rajone šiuose rinkimuose varžosi 5 kandidatai į mero postą, tarp kurių – dabartinis meras Vitalijus Gailius, kuris 2019 m. laimėjo rinkimus surinkęs 54,8 proc. balsų. Tuo tarpu Panevėžyje dėl mero posto varžosi 8 kandidatai, o politinė konkurencija yra intensyvesnė.

Balsavimo procesas

Rinkimų dieną rinkėjai turi galimybę išreikšti savo nuomonę ir pasirinkti vietos valdžios atstovus, kurie atstovaus jų interesus ateinančius metus. Balsavimo punktai veikia nuo 7 iki 20 valandos.

VRK primena, kad balsuoti galima tik turint galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Šiais metais savivaldos rinkimuose dalyvauja ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Demokratijos barometras

Rinkėjų aktyvumas – tai savotiškas demokratijos sveikatos barometras. Joniškio ir Panevėžio pavyzdžiai iliustruoja platesnį Lietuvos politinio gyvenimo paveikslą, kur mažesni rajonai dažnai demonstruoja stipresnį pilietinį įsitraukimą, o didmiesčiuose pastebimas didesnis politinis abejingumas.

Nors rytinis aktyvumas dar neatspindi galutinių rezultatų, jis signalizuoja apie tam tikras tendencijas. Politologai pastebi, kad aukštesnis aktyvumas dažnai lemia stabilesnę vietinę politiką ir didesnį pasitikėjimą išrinktais atstovais. Tačiau svarbiausia ne tik kiek žmonių balsuoja, bet ir kiek jie yra informuoti apie savo pasirinkimus – tik tada demokratija iš tiesų veikia visiems.

Parašykite komentarą