Rotavirusas yra viena labiausiai paplitusių vaikų infekcijų, paveikianti daugiau nei 90% kūdikių ir mažų vaikų. Iš tiesų, Lietuvoje 2022 metais buvo užregistruota 1,569 rotaviruso atvejų, o tai žymiai daugiau nei ankstesniais metais.
Ypač nerimą kelia tai, kad šis virusas yra nepaprastai užkrečiamas – užtenka vos 10 viruso dalelių, kad prasidėtų infekcija. Tačiau gera žinia ta, kad nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio Lietuvoje skiepai nuo rotaviruso yra įtraukti į nacionalinę vakcinacijos programą ir teikiami nemokamai.
Rotaviruso simptomai ir kaip juos atpažinti
Pirmieji rotaviruso simptomai dažniausiai pasireiškia netikėtai ir gana greitai – praėjus maždaug dviem paroms po užsikrėtimo. Tiesa, inkubacinis periodas gali svyruoti nuo 15 valandų iki 5 parų priklausomai nuo kiekvieno žmogaus organizmo ypatumų.
Pirmieji rotaviruso požymiai
Rotavirusinė infekcija paprastai prasideda ūminiais simptomais. Pirmiausia pasireiškia karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Vemiama dažniausiai 3-4 kartus per parą. Vėliau prisideda ir viduriavimas, kuris gali būti itin intensyvus – kai kuriais atvejais iki 20 kartų per parą. Išmatos tampa vandeningos arba pusiau skystos.
Taip pat dažnai pasireiškia pilvo skausmai, ypač ligos pradžioje. Beveik 90% sergančiųjų karščiuoja, karščiavimas gali būti nuo nežymaus (37-38°C) iki labai aukšto (39-41°C) ir trunka iki 3-4 dienų. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių.
Kaip rotaviruso simptomai skiriasi nuo kitų infekcijų
Nors rotaviruso simptomai gali priminti kitas virškinimo sistemos infekcijas, keli požymiai padeda jį atskirti. Visų pirma, rotaviruso atveju vėmimas paprastai prasideda anksčiau nei viduriavimas. Be to, viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas, dažniausiai 5-7 dienas.
Skirtingai nuo bakterinių infekcijų, rotaviruso sukeltas viduriavimas retai būna su krauju ar gleivėmis. Taip pat, palyginti su noroviruso sukelta infekcija, rotaviruso viduriavimas yra stipresnis, o liga trunka ilgiau – rotavirusas gali užsitęsti iki 8 dienų, o norovirusas paprastai trunka ne ilgiau kaip 3 paras.
Svarbu paminėti ir tai, kad rotavirusu dažniausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus, o norovirusas labiau paplitęs tarp suaugusiųjų.
Dehidratacijos pavojaus ženklai
Dėl intensyvaus vėmimo ir viduriavimo rotaviruso infekcija gali sukelti greitą dehidrataciją, kuri ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Todėl būtina atpažinti pagrindinius dehidratacijos požymius:
- Ilgai trunkantis troškulys, kuris gali būti pastovus ir sunkiai numalšinamas
- Retas šlapinimasis, tamsiai geltonas ar rudas šlapimas
- Išdžiūvusi burna, gerklė, lūpos, pabrinkęs ir sausas liežuvis
- Galvos svaigimas ir bendras silpnumas
- Neįprastas mieguistumas ar dirglumas
- Širdies virpėjimas ar „permušimai”
- Sulėtėję judesiai ar neaiški kalba
Jei pastebite šiuos simptomus, ypač jei jie pasireiškia kūdikiui ar mažam vaikui, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes dehidratacija gali greitai tapti pavojinga gyvybei.
Rotaviruso plitimas ir inkubacinis periodas
Rotaviruso plitimas dažniausiai vyksta uždarose vaikų kolektyvuose, kur higienos įgūdžiai dar nėra tinkamai susiformavę. Šis virusas pasižymi ypatingu atsparumu aplinkoje – jis gali išlikti gyvybingas ant paviršių nuo 90 minučių iki 10 dienų, o 4–20°C temperatūroje išgyvena net kelis mėnesius.
Kaip perduodama infekcija
Rotavirusas daugiausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu. Infekcijos šaltinis visada yra sergantis žmogus arba besimptomis viruso nešiotojas. Virusas iš žmogaus organizmo išsiskiria su išmatomis, o užsikrėtimui pakanka vos 10 viruso dalelių. Štai pagrindiniai perdavimo būdai:
- Per nešvarias rankas po kontakto su sergančiojo išmatomis
- Per užterštus daiktus, žaislus ir paviršius, kurių liečiasi vaikai
- Per maistą, ypač jei jis buvo ruošiamas virusais užterštomis rankomis
- Per užterštą vandenį (rečiau)
Vaikų kolektyvuose mažyliai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai – namuose nuo sergančių vaikų. Svarbu paminėti, kad rotavirusai yra atsparūs daugeliui švelnaus poveikio ploviklių, įskaitant muilą, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekcinėmis priemonėmis.
Tyrimai rodo, kad net ir laikantis geros higienos, rotaviruso plitimą pilnai sustabdyti yra sudėtinga. Pavyzdžiui, vienas sergantis vaikas darželyje gali užkrėsti iki 37% visų grupiuko vaikų. Todėl vaikų, turinčių ūmių virškinimo sutrikimų, nereikėtų leisti į ugdymo įstaigas net ir įtariant rotavirusinę infekciją.
Rotavirusas inkubacinis periodas: nuo užsikrėtimo iki simptomų
Inkubacinis periodas – tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių simptomų pasireiškimo. Rotaviruso atveju jis paprastai trunka 1-3 dienas, tačiau kartais gali užsitęsti ir iki 5-7 dienų. Vidutiniškai inkubacinis periodas yra apie 2 paras.
Svarbu žinoti, kad virusą žmogus gali platinti dar nejaučiant jokių simptomų. Rotavirusas aptinkamas užsikrėtusio žmogaus išmatose jau 2 dienas iki simptomų atsiradimo. Taip pat užkratas išlieka ir po to, kai simptomai jau sumažėja – iki 10 dienų, o kartais net ir ilgiau.
Infekcinį laikotarpį galima padalinti į tris etapus:
- Prieš simptomus – virusas platinamas 2 dienas iki simptomų pasireiškimo
- Ūmaus ligos periodo metu – virusas aktyviai išskiriamas 4-6 dienas
- Po simptomų – virusas gali būti išskiriamas dar iki 10 dienų, o kai kuriais atvejais net iki 3 savaičių
Sezoninis rotaviruso plitimas Lietuvoje labiausiai pastebimas šaltuoju metų laiku. Didžiausias sergamumas registruojamas gruodžio–balandžio mėnesiais[92]. Nepaisant to, pavieniai rotavirusinės infekcijos atvejai gali pasitaikyti ištisus metus.
Rotaviruso gydymas namuose ir ligoninėje
Specifinių vaistų nuo rotaviruso nėra, todėl gydymas daugiausia susitelkia į simptomų malšinimą ir organizmo palaikymą, kol virusas savaime pasišalins. Rotavirusinės infekcijos gydymas gali būti atliekamas tiek namuose, tiek ligoninėje, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento būklės.
Skysčių balanso atstatymas
Dehidratacija yra viena rimčiausių rotaviruso komplikacijų, todėl skysčių balanso atstatymas tampa pagrindine gydymo priemone. Namuose geriamoji rehidracija atliekama specialiais tirpalais, kuriuose yra tinkamas natrio, kalio ir gliukozės santykis:
- Girdyti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais: po 15-30 ml kas 5-10 minučių, o jei vaikas vemia – vos po 5 ml kas 2-3 minutes
- Kiekvienam skystam pasituštinimui rekomenduojama papildomai duoti 10 ml/kg tirpalo, o kiekvienam vėmimui – 5 ml/kg
- Kiekvienam temperatūros laipsniui, viršijančiam 37°C, pridedama dar 10 ml/kg, sugirdant per valandą
Jei dehidracija sunki arba geriamoji rehidracija neveiksminga, būtinas gydymas ligoninėje. Tyrimai rodo, kad apie 98% visų patvirtintų rotaviruso atvejų Lietuvoje yra gydomi ligoninėje. Ligoninėje dažnai taikoma intraveninė terapija, kai skysčiai ir elektrolitai sulašinami tiesiai į veną – tai ypač svarbu sunki dehidratacijos atvejais.
Tinkama mityba sergant rotavirusu
Mitybos principai sergant rotavirusine infekcija yra orientuoti į lengvai virškinamą, neapsunkinantį ir neerzinantį virškinimo trakto maistą:
Maitinimas krūtimi neturi būti nutraukiamas, tačiau reikėtų maitinti dažniau ir mažesniais kiekiais. Vyresniems vaikams rekomenduojama:
- Rinktis maistą su mažiau skaidulinių medžiagų, kurios neskatina žarnų peristaltikos
- Vartoti ryžių miltus ir jų produktus, nes jie geriausiai įsisavinami
- Įtraukti baltymų turinčius produktus (liesą mėsą, žuvį), kurie skatina žarnos fermentų veiklą
- Riboti pieno produktų kiekį, nes dažnai pasireiškia laikina laktozės netoleravimas
- Sumažinti riebalų kiekį, nes jie sukelia stiprius žarnyno susitraukimus
- Vartoti probiotikus, kurie padeda sutrumpinti viduriavimo trukmę
Sergant rotavirusu, tyrimai rodo, kad vartojant probiotikus (ypač Saccharomyces boulardii ir Lactobacillus GG) galima sutrumpinti viduriavimo trukmę ir sumažinti jo intensyvumą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors daugelis rotaviruso atvejų gali būti gydomi namuose, tam tikrais atvejais reikalinga skubi medicininė pagalba. Nedelsiant kreiptis į DropsClinic šeimos kliniką reikia, kai:
- Pasireiškia sunkios dehidratacijos požymiai: įdubusios akys, sausa burna, sumažėjęs šlapimas
- Vaikas tampa vangus, apatiiškas arba, priešingai, neįprastai susijaudinęs
- Vėmimas ir viduriavimas nesiliauja ilgiau nei 24 valandas
- Temperatūra išlieka aukštesnė nei 38,5°C
- Išmatose atsiranda kraujo ar pūlių
- Sunku palaikyti pakankamą skysčių kiekį organizme dėl dažno vėmimo
Todėl labai svarbu nuolat stebėti sergančiojo būklę ir laiku reaguoti į galimus pavojaus ženklus.
Kaip apsisaugoti nuo rotaviruso
Rotavirusinės infekcijos prevencija yra kur kas efektyvesnė nei gydymas, todėl svarbu žinoti, kaip apsaugoti vaikus ir visą šeimą nuo šio plačiai paplitusio viruso. Profilaktinės priemonės apima tiek vakcinaciją, tiek kasdienės higienos praktikas.
Rotaviruso skiepai: efektyvumas ir rekomendacijos
Vakcinacija išlieka patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktikos priemonė. Nuo 2018 m. rugsėjo Lietuvoje rotaviruso vakcina įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir teikiama nemokamai. Tyrimai rodo, kad skiepai apsaugo apie 90-98% vaikų nuo sunkių rotaviruso sukeltų gastroenterito formų.
Lietuvoje naudojamos dvi skirtingos vakcinos:
- RotaTeq – reikalingos trys dozės (2, 4 ir 6 mėnesių kūdikiams)
- Rotarix – reikalingos dvi dozės (2 ir 4 mėnesių kūdikiams)
Abiejų vakcinų efektyvumas yra panašus, tačiau jos skiriasi sudėtimi. Svarbu žinoti, kad skiepai nėra leidžiami į raumenis, o sugirdomi per burną. Revakcinacija vyresniame amžiuje nėra reikalinga. Paskiepytų vaikų imunitetas išlieka kelerius metus, todėl jeigu ir suserga, ligos eiga būna žymiai lengvesnė.
Higienos priemonės namuose ir viešose vietose
Kadangi rotavirusas ypač atsparus aplinkoje ir gali išlikti gyvybingas iki 10 dienų ant įvairių paviršių, būtina laikytis šių higienos taisyklių:
- Rankų plovimas – pagrindinė profilaktikos priemonė. Rankas būtina plauti ne tik pasinaudojus tualetu ar pakeitus vystyklus, bet ir grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, prieš valgant ir gaminant maistą.
- Reguliariai valykite ir dezinfekuokite dažnai liečiamus paviršius, ypač tualeto kambaryje.
- Maitinimas krūtimi – patikima profilaktikos priemonė, apsauganti kūdikius nuo rotaviruso.
Visgi nespecifinė profilaktika, nors ir svarbi, nėra visiškai veiksminga dėl didelio viruso užkrečiamumo. Net ir aukštų higienos standartų šalyse registruojamas didelis sergamumas rotavirusine infekcija.
Ką daryti, kai šeimoje jau yra sergančių
Kai šeimoje jau yra sergančių rotavirusu, būtina imtis papildomų priemonių:
Visų pirma, sergantįjį reikėtų izoliuoti atskirame kambaryje ar bent jau jo dalyje. Kambarį, kuriame būna ligonis, būtina gerai vėdinti. Naudokite atskirus rankšluosčius, indus bei kitus buities reikmenis. Tualetą ir ligonio kambarį valykite atskirais įrankiais, naudodami chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.
Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes ir atskirai skalbti nešvarius ligonio baltinius. Rekomenduojama juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovintus – išlyginti karšta laidyne. Vaiko žaislus reikėtų plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti.
Laikantis šių rekomendacijų, galima efektyviai sumažinti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką ir apsaugoti šeimos narius nuo šios nemaloniomis komplikacijomis pavojingos ligos.
Išvados: Rotaviruso valdymas šeimoje
Rotavirusas išlieka viena dažniausių vaikų infekcijų, tačiau šiuolaikinės medicinos pasiekimai leidžia efektyviai kovoti su šia liga. Nemokama vakcinacija, įtraukta į nacionalinę programą, užtikrina aukštą apsaugos lygį mažiesiems.
Tėvams svarbu žinoti, kad ankstyvas simptomų atpažinimas, tinkama rehidratacija ir laiku suteikta medicininė pagalba padeda išvengti rimtų komplikacijų. Nors rotavirusas plinta ypač lengvai, griežtas higienos taisyklių laikymasis kartu su vakcinacija ženkliai sumažina užsikrėtimo riziką.
Atminkite – kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl pastebėję nerimą keliančius simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytoją. Lietuvos sveikatos sistema pasiruošusi suteikti visą reikalingą pagalbą, užtikrinant geriausią įmanomą priežiūrą mūsų mažiesiems.