Vakare mieste kartais pasitaiko priešais atvažiuojantis automobilis, kurio šviesa tokia ryški, kad akys nevalingai krypsta žemyn, nors rūko gatvėje nė nematyti. Rūko žibintai naudingi tik tada, kai matomumas tikrai prastas: esant rūkui, smarkiam lietui ar snygiui, kai įprastos šviesos kelią apšviečia silpniau. Skaidrią naktį ar gerai apšviestoje miesto gatvėje jie dažniau trukdo kitiems, nei padeda pačiam vairuotojui.
Dažniausia klaida – manyti, kad papildomos šviesos visada reiškia didesnį saugumą. Priekiniai rūko žibintai šviečia žemai ir plačiai, todėl geriau išryškina kelio kraštą, tačiau kitiems vairuotojams jų intensyvi šviesos juosta gali būti varginanti.
Kada rūko žibintų iš tiesų prireikia
Šie žibintai skirti ne automobilio išvaizdai gražinti ir ne tamsiam paros metui, o ypač skaidriai nakčiai jie visai netinka. Jie reikalingi, kai matomumą realiai blogina oro sąlygos: tirštas rūkas, šlapdriba, stiprus snygis ar gausus lietus. Tuomet žemiau sklindanti šviesa mažiau atsispindi nuo ore esančių vandens lašelių nei aukščiau nukreipta.
Mieste rūkas gali būti nevienodas. Vienoje gatvėje jo beveik nėra, o prie upės, laukų ar atviresnės sankryžos matomumas staiga sutrumpėja. Tokiose vietose priekiniai rūko žibintai gali padėti anksčiau pastebėti kelkraštį, duobę ar pėsčiąjį prie važiuojamosios dalies. Įvažiavus į gerai apšviestą ir aiškią gatvę jų poreikis dažnai išnyksta.
Kodėl ryški šviesa erzina kitus vairuotojus
Už vairo sėdintis žmogus savo rūko žibintų ryškumo paprastai nejaučia taip, kaip jį jaučia vairuotojas priešais. Pačiam atrodo, kad kelias apšviestas plačiau, vadinasi, ir saugiau. Tačiau kitam eismo dalyviui į akis tiesiai krintantis ryškus šviesos šaltinis gali apsunkinti kelio, pėsčiųjų ar ženklų matymą.
Ypač nemalonu, kai žibintai paliekami įjungti stovint spūstyje, prie šviesoforo ar lėtai judant siaura gatve. Atstumai tarp automobilių nedideli, o žvilgsnis nuolat remiasi į priekyje esančios transporto priemonės galą. Senjorams ir žmonėms, kurių akys jautresnės šviesai, toks akinimas gali būti dar labiau juntamas.
Dar atidžiau verta elgtis su galiniu rūko žibintu. Jis skirtas tam, kad automobilis būtų pastebimas, kai dėl rūko, kritulių ar sniego jo beveik nesimato. Esant normaliam matomumui ryški raudona šviesa gali suklaidinti: iš tolo ji kartais primena stabdymo signalą ir be reikalo verčia vairuotojus reaguoti.
Paprasta taisyklė mieste: laiku įjunkite ir laiku išjunkite
Rūko žibintų nereikėtų laikyti nei draudžiamų, nei nuolat įjungtų. Tai priemonė konkrečiai situacijai, todėl svarbu stebėti ne paros laiką, o realų matomumą. Jei aiškiai matote priekyje važiuojančius automobilius, kelio ženklus ir gatvės kraštą, papildomos šviesos greičiausiai nereikalingos.
- Priekinius rūko žibintus įjunkite, kai rūkas, lietus ar sniegas pastebimai „suvalgo“ kelio vaizdą.
- Galinį rūko žibintą naudokite tik tada, kai iš paskos jus iš tiesų sunku pastebėti.
- Matomumui pagerėjus, žibintus išjunkite nedelsdami, ypač įvažiavę į apšviestą miesto gatvę.
- Jei automobilis rūko žibintus įjungia kartu su kitomis šviesomis, patikrinkite, ar jų nepaliekate veikti vien iš įpročio.
Mieste geriausiai matomas vairuotojas nėra tas, kurio automobilis šviečia ryškiausiai. Saugiau elgiasi tas, kuris šviesas pritaiko prie oro ir eismo: pats mato kelią, bet netrukdo matyti kitiems.
