Rusijos informacinės atakos Lietuvoje: Ukrainos scenarijaus kartojimas
Rusija Lietuvoje taiko Ukrainoje išmėgintą taktiką, o tai kelia rimtų susirūpinimų ir perspėjimų. Ekspertai teigia, kad Rusija naudoja informacines atakas ir dezinformaciją, siekdama destabilizuoti situaciją Lietuvoje. Ši taktika jau buvo pastebėta Ukrainoje, kur Rusija bandė paveikti visuomenės nuomonę ir sukelti nepasitikėjimą valdžia.
Dezinformacijos mechanizmai ir tikslai
Valstybinio saugumo departamento (VSD) duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje užfiksuotas 40% padidėjęs dezinformacijos srautas iš Rusijos kontroliuojamų šaltinių. Dažniausiai naudojami kanalai yra socialiniai tinklai, ypač „Telegram” platformoje veikiantys kanalai, kurie skleidžia melagingą informaciją apie NATO pajėgų dislokavimą, tariamus incidentus pasienyje ir ekonomines problemas.
Vilniaus politikos analizės instituto tyrėjas Marius Laurinavičius pastebi, kad Rusijos taktika evoliucionuoja: „Jie nebėra tokie primityvūs kaip anksčiau. Dabar dezinformacija įpinama į legitimias naujienas, sukuriant hibridinius naratyvus, kuriuos sunkiau atpažinti.”
Lietuvos saugumo tarnybos atidžiai stebi situaciją ir ragina gyventojus būti budrius, kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir nepasiduoti provokacijoms. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms atakoms ir ugdyti gebėjimą atskirti patikimą informaciją nuo melagingos.
Ukrainos patirtis – pamoka Baltijos šalims
Ukrainos patirtis rodo, kad prieš fizinę agresiją Rusija intensyviai naudojo informacines operacijas. 2013-2014 metais, prieš aneksuojant Krymą, Rusija aktyviai skleidė naratyvus apie „fašistus Kijeve” ir „rusakalbių persekiojimą”. Dabar panašūs motyvai pastebimi ir Baltijos šalyse.
NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro Rygoje analitikė Ieva Bērziņa teigia: „Rusijos informacinės operacijos Baltijos šalyse turi daug panašumų su tuo, ką matėme Ukrainoje. Tačiau yra ir skirtumų – čia labiau akcentuojami NATO-Rusijos priešpriešos, istoriniai ir energetinio saugumo naratyvai.”
Ekspertai įspėja, kad tokios Rusijos veiklos tikslas yra ne tik destabilizuoti situaciją Lietuvoje, bet ir susilpninti visą regioną, todėl būtina imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokioms grėsmėms. Bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais ir informacijos mainai yra esminiai siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą.
Atsako priemonės ir visuomenės vaidmuo
Lietuvos vyriausybė 2022 metais priėmė Strateginės komunikacijos stiprinimo planą, kuris numato 12 mln. eurų investicijas į visuomenės informacinio atsparumo didinimą. Mokyklose įvedamos medijų raštingumo pamokos, o valstybės institucijos reguliariai rengia pratybas, kaip reaguoti į dezinformacijos kampanijas.
Kibernetinio saugumo ekspertas Rytis Rainys pabrėžia individualios atsakomybės svarbą: „Kiekvienas pilietis turi tapti informacinio fronto kariu. Prieš dalijantis sensacinga žinute, verta užduoti sau tris klausimus: kas šaltinis, kokia publikacijos data ir ar kiti patikimi šaltiniai patvirtina šią informaciją.”
Informacinio karo fronto linijos
Informacinis karas nėra ateities grėsmė – jis jau vyksta čia ir dabar. Rusijos taktika, išbandyta Ukrainoje ir dabar taikoma Lietuvoje, primena, kad fizinių sienų apsauga šiandien yra tik dalis saugumo. Mūsų protai ir informacinė erdvė tapo nauju mūšio lauku, kur pergalės ir pralaimėjimai gali lemti valstybių likimus dar prieš pradedant tradicinį konfliktą.
Kaip parodė Ukrainos patirtis, visuomenės atsparumas dezinformacijai gali būti lemiamas veiksnys atremiant agresiją. Lietuvos sėkmė šiame nematomo karo fronte priklausys ne tik nuo institucijų darbo, bet ir nuo kiekvieno piliečio gebėjimo atpažinti informacines manipuliacijas ir tapti aktyviu tiesos gynėju. Šiame kare nėra neutralių stebėtojų – kiekvienas esame arba tiesos, arba melo pusėje.