Artėjant pratyboms „Zapad”, Lietuvos kariuomenė demonstruoja pasirengimą
Artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad”, Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas teigia, kad šalis yra pasirengusi ir nenumato jokių netikėtumų. Generolas pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė nuolat stebi situaciją ir yra pasirengusi reaguoti į bet kokius galimus iššūkius. Jis taip pat pažymėjo, kad bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais yra stiprus, o tai užtikrina papildomą saugumo garantiją. Generolas leitenantas pabrėžė, kad nors pratybos „Zapad” yra didelio masto, Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi ir toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
Kas yra pratybos „Zapad”?
„Zapad” (liet. „Vakarai”) – tai tradicinės Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos, vykstančios kas ketverius metus. Paskutinės tokios pratybos įvyko 2021 metais, o prieš tai – 2017 metais. Šios pratybos paprastai simuliuoja konfliktą su NATO ir Vakarų šalimis, todėl kelia nerimą Baltijos valstybėms.
2021 metų „Zapad” pratybose oficialiai dalyvavo apie 200 000 karių, buvo dislokuota apie 760 karinės technikos vienetų, įskaitant 290 tankų, 240 artilerijos sistemų ir raketų paleidimo įrenginių, bei 15 laivų. Nepriklausomi stebėtojai teigia, kad realūs skaičiai galėjo būti dar didesni.
Lietuvos ir NATO pasirengimas
Lietuvos kariuomenė, reaguodama į tokio pobūdžio pratybas, sustiprina savo budrumo lygį ir aktyvuoja papildomas žvalgybos priemones. Pasak karinių ekspertų, Lietuva per pastaruosius metus reikšmingai sustiprino savo karinius pajėgumus:
- Įsigyta modernios ginkluotės, įskaitant NASAMS oro gynybos sistemas
- Padidinti gynybos biudžetai iki daugiau nei 2,5% BVP
- Sukurta greitojo reagavimo infrastruktūra
- Reguliariai vykdomos bendros pratybos su NATO sąjungininkais
NATO sąjungininkai taip pat stiprina savo buvimą regione. Lietuvoje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, kuriam vadovauja Vokietija, o jame tarnauja kariai iš 8 NATO šalių. Rotacijos principu Lietuvoje taip pat dislokuojami JAV kariai su sunkiąja technika.
Ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius pastebi: „Rusijos karinės pratybos visada turi dvigubą tikslą – ne tik treniruoti karius, bet ir siųsti politinius signalus. Po invazijos į Ukrainą šie signalai tapo dar rimtesni.”
Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės atstovas pabrėžia, kad „stebime ne tik oficialią pratybų dalį, bet ir visus pokyčius karinėje infrastruktūroje bei pajėgų dislokavime ilguoju laikotarpiu.”
Budrumas taikos metu – stiprybės ženklas
Nors oficialūs Lietuvos pareigūnai pabrėžia pasirengimą ir ramina visuomenę, realybė Rytų flange išlieka sudėtinga. Pratybos „Zapad” istoriškai būdavo ne tik karinių manevrų demonstracija, bet ir strateginės komunikacijos įrankis, skirtas parodyti Rusijos karinę galią.
Lietuvos gynyba šiandien remiasi ne tik fiziniais pajėgumais, bet ir informaciniu atsparumu, pilietine gynyba bei tarptautiniu solidarumu. Kaip pažymėjo vienas Lietuvos karininkas neformaliame pokalbyje: „Geriausias atsakas į demonstratyvią jėgą yra ramus, bet tvirtas pasirengimas. Mes nesame vieni – ir tai mūsų didžiausias pranašumas.”