Lietuvos kariuomenė ramina visuomenę dėl „Zapad 2025″ pratybų
Lietuvos kariuomenė ramina visuomenę, kad artėjantys „Zapad 2025″ pratybos nekelia tiesioginės grėsmės šalies saugumui. Šios pratybos, kurias rengia Rusija ir Baltarusija, yra reguliariai vykdomos kas ketverius metus ir dažnai kelia susirūpinimą dėl galimų karinių veiksmų regione. Tačiau Lietuvos kariuomenės atstovai pabrėžia, kad šiuo metu nėra jokių požymių, jog šios pratybos galėtų peraugti į realią grėsmę.
Kariuomenės atstovai teigia, kad situacija yra nuolat stebima ir analizuojama, o bendradarbiavimas su NATO partneriais užtikrina, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių, siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą. Be to, Lietuvos kariuomenė taip pat rengia savo pratybas, kurios padeda stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir pasirengimą galimiems iššūkiams.
Visuomenė raginama išlikti rami ir pasitikėti kariuomenės gebėjimu apsaugoti šalį. Kariuomenės atstovai taip pat pabrėžia, kad informacija apie pratybas ir jų eigą bus nuolat atnaujinama, siekiant užtikrinti skaidrumą ir visuomenės informuotumą.
Istorinė „Zapad” pratybų reikšmė
„Zapad” (liet. „Vakarai”) pratybos turi ilgą istoriją, siekiančią Sovietų Sąjungos laikus. Pirmosios tokio pobūdžio pratybos buvo surengtos dar 1981 metais, o po Sovietų Sąjungos žlugimo tradicija buvo atgaivinta 1999 metais. Nuo 2009 metų šios pratybos vyksta reguliariai kas ketverius metus.
Ankstesnės „Zapad” pratybos, ypač 2017 ir 2021 metais, sukėlė didelį NATO šalių susirūpinimą. 2021 metų pratybose, pasak neoficialių šaltinių, dalyvavo apie 200 000 karių, nors oficialiai buvo skelbiama apie daug mažesnį skaičių – apie 13 000 karių. Toks skirtumas tarp oficialių skaičių ir faktinio dalyvių kiekio kelia nerimą dėl Rusijos skaidrumo.
NATO atsakas ir pasiruošimas
NATO Rytų flango stiprinimas yra tiesioginis atsakas į didėjančią Rusijos karinę veiklą regione. Lietuvoje dislokuota tarptautinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (eFP), kuriai vadovauja Vokietija, yra viena iš pagrindinių atgrasymo priemonių.
Lietuvos krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė: „Mes esame pasiruošę bet kokiems scenarijams. Mūsų žvalgybos tarnybos dirba 24/7 režimu, o NATO sąjungininkai yra pasirengę suteikti papildomą paramą, jei to prireiktų.”
Be to, Lietuva intensyviai investuoja į savo karinius pajėgumus. 2024 metais krašto apsaugai skirta 2,75% BVP, o iki 2030 metų planuojama pasiekti 3% BVP ribą. Šios lėšos naudojamos moderniai ginkluotei įsigyti, karinei infrastruktūrai gerinti ir kariuomenės profesionalumui didinti.
Visuomenės atsparumas – stiprybės šaltinis
Pastaraisiais metais Lietuvoje ypač daug dėmesio skiriama visuomenės informavimui ir pilietinio pasipriešinimo gebėjimų stiprinimui. Reguliariai atnaujinamas ir platinamas leidinys „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui”, kuriame pateikiamos praktinės rekomendacijos gyventojams.
Lietuvos šaulių sąjunga, kurios narių skaičius per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai, aktyviai organizuoja mokymus civiliams. Šios organizacijos vadovas pulkininkas Linas Idzelis teigia: „Mūsų tikslas – paruošti visuomenę ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Informuotas ir pasirengęs pilietis yra mažiau pažeidžiamas dezinformacijos ir panikos akivaizdoje.”
Tarp budrumo ir kasdienybės: kaip gyventi neramiais laikais
Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2025″ neabejotinai išliks dėmesio centre artimiausioje ateityje, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp budrumo ir kasdienio gyvenimo. Istorija rodo, kad daugelis tokių pratybų praeina be incidentų, nors pastaruoju metu geopolitinė įtampa yra padidėjusi.
Lietuvos saugumą užtikrina ne tik moderni ginkluotė ar NATO narystė, bet ir mūsų visuomenės vienybė bei atsparumas. Kaip parodė pastarieji metai, lietuviai sugeba susitelkti krizių akivaizdoje ir išlaikyti šaltą protą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Stebėdami situaciją, nepamirškime, kad geriausia apsauga nuo baimės yra žinios ir pasiruošimas. Tad kol mūsų kariai budi sienos sargyboje, mes galime prisidėti stiprindami savo bendruomenes ir išlikdami budrūs, bet ne išsigandę.