Lietuva reikalauja Rusijos atsakomybės po smūgio Sumų miestui
Lietuvos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados Vilniuje atstovą po to, kai Rusija smogė į Sumų centrą Ukrainoje. Šis incidentas, įvykęs spalio 17 d., sukėlė didelį tarptautinį pasipiktinimą ir buvo laikomas dar vienu agresijos aktu prieš Ukrainą.
Išpuolio metu Rusijos pajėgos paleido kelias raketas į tankiai apgyvendintą Sumų miesto centrą, kur nukentėjo civilinė infrastruktūra, įskaitant medicinos įstaigą ir švietimo centrą. Atakos metu žuvo mažiausiai 7 civiliai, tarp jų – du vaikai, o dar daugiau nei 30 žmonių buvo sužeisti.
Griežta Lietuvos reakcija
Lietuvos valdžia griežtai pasmerkė šį išpuolį, pabrėždama, kad tokie veiksmai yra nepriimtini ir pažeidžia tarptautinę teisę. Užsienio reikalų ministerija reikalavo paaiškinimų iš Rusijos atstovų ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią tolesnei agresijai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo pareiškime pažymėjo: „Rusijos teroras prieš civilius gyventojus – tai karo nusikaltimas, kuris negali likti be atsako. Lietuva ir toliau sieks, kad visi atsakingi už šiuos nusikaltimus būtų patraukti atsakomybėn.”
Prezidentas Gitanas Nausėda socialiniuose tinkluose pasmerkė ataką kaip „dar vieną Rusijos barbarizmo aktą” ir pakartojo, kad Lietuva toliau teiks karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Tarptautinė reakcija
Po šio išpuolio ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija iškvietė Rusijos diplomatinius atstovus išreikšti protestą. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad „tikslingi išpuoliai prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimai”.
JAV valstybės departamento atstovas pasmerkė ataką kaip „beprasmį žiaurumą” ir pažadėjo tolesnę paramą Ukrainai, įskaitant papildomus oro gynybos pajėgumus.
Lietuvos pozicija išlieka tvirta remiant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Nuo karo pradžios Lietuva yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, skyrusių beveik 1% savo BVP karinei ir humanitarinei pagalbai.
Kraujo pėdsakai ant Kremliaus rankų
Sumų tragedija – tai dar vienas įrodymas, kad Rusijos režimas nesustoja prieš nieką siekdamas savo imperialistinių tikslų. Kai pasaulio dėmesys krypsta į kitus konfliktus, Ukrainos miestai ir toliau kenčia nuo sistemingų atakų prieš civilius. Šie išpuoliai aiškiai rodo, kad Rusijos „specialioji karinė operacija” iš tiesų yra brutalus karas, kurio taikiniais tampa paprasti žmonės.
Lietuva, būdama viena nuosekliausių Ukrainos gynėjų tarptautinėje arenoje, ir toliau kels Rusijos karo nusikaltimų klausimą visose įmanomose platformose. Tačiau vien diplomatinių protestų nepakanka – būtina užtikrinti, kad Ukraina gautų visą reikalingą paramą apsaugoti savo žmones, o Rusijos režimas pajustų realias savo veiksmų pasekmes. Kol agresorius nebus sustabdytas, kraujo dėmės Sumyje ir kituose Ukrainos miestuose primins pasauliui apie kolektyvinės saugumo sistemos trapumą ir būtinybę ginti tarptautinės teisės principus.