Lietuvoje svarstomas naujo karinio poligono įrengimas: laukiama savivaldybių pritarimo
Lietuvoje planuojama įrengti dar vieną poligoną, o šis klausimas šiuo metu yra intensyviai svarstomas. Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad galutinis vertinimas bus pateiktas diskusijose su savivaldybėmis. Šakalienė pabrėžia, kad sprendimas dėl naujo poligono įrengimo bus priimtas tik po išsamių konsultacijų su vietos valdžios institucijomis ir atsižvelgiant į jų nuomonę. Ji taip pat pažymi, kad tokie projektai yra svarbūs nacionaliniam saugumui, tačiau būtina užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinami skaidriai ir atsižvelgiant į vietos bendruomenių interesus.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl galimų vietų, kur galėtų būti įrengtas naujas poligonas, ir vertinamos jų tinkamumo sąlygos. Šakalienė pabrėžia, kad šis procesas turi būti atviras ir įtraukiantis, siekiant rasti geriausią sprendimą tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu.
Poligono poreikio pagrindimas
Šiuo metu Lietuvoje veikia keturi pagrindiniai kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos ir Kairių. Tačiau Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, esami poligonai nebeatitinka šiuolaikinių karinio rengimo poreikių, ypač atsižvelgiant į išaugusį NATO sąjungininkų buvimą Lietuvoje.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus praėjusią savaitę spaudos konferencijoje nurodė, kad „naujas poligonas leistų efektyviau vykdyti platesnio masto karines pratybas ir geriau pasiruošti kolektyvinei gynybai”. Jis taip pat pabrėžė, kad naujam poligonui reikalinga teritorija turėtų būti ne mažesnė kaip 5000 hektarų.
Galimos poligono vietos
Kaip rodo neoficialūs šaltiniai, tarp svarstomų vietų naujo poligono įrengimui yra Šiaurės Lietuvos regionas, konkrečiai – Joniškio ir Pakruojo rajonų teritorijos. Taip pat svarstoma apie Varėnos rajono pietuose esančias mažai apgyvendintas teritorijas.
Varėnos rajono meras Algis Kašėta interviu regioninei žiniasklaidai teigė: „Suprantame nacionalinio saugumo svarbą, tačiau bet koks sprendimas turi būti priimtas įvertinant poveikį vietos gyventojams ir gamtai. Mūsų rajone yra daug saugomų teritorijų, todėl būtina kruopščiai įvertinti visas aplinkybes.”
Finansavimo klausimai
Naujo poligono įrengimas pareikalautų reikšmingų investicijų. Remiantis preliminariais skaičiavimais, projekto vertė gali siekti 150-200 milijonų eurų. Tikimasi, kad dalis lėšų būtų skirta iš NATO saugumo investicijų programos.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra užsiminusi, kad „tokio masto projektams būtina užtikrinti ilgalaikį ir stabilų finansavimą, todėl lėšos būtų skiriamos etapais per kelerius metus”.
Vietos bendruomenių nuomonė
Žaliųjų judėjimo atstovai jau išreiškė susirūpinimą dėl galimo poveikio aplinkai. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pabrėžė, kad „prieš priimant sprendimą būtina atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų aplinkosaugos reikalavimų”.
Tuo tarpu kai kurių savivaldybių gyventojai baiminasi dėl galimo triukšmo ir kitų nepatogumų. Pilietinės visuomenės organizacijos ragina užtikrinti, kad sprendimo priėmimo procesas būtų maksimaliai skaidrus ir įtraukiantis.
Tarp saugumo ir bendruomenių interesų: iššūkiai ieškant konsensuso
Naujo karinio poligono įrengimas Lietuvoje atspindi platesnį Baltijos šalių saugumo stiprinimo kontekstą. Latvija ir Estija taip pat plečia savo karinius pajėgumus, reaguodamos į besikeičiančią geopolitinę situaciją regione. Kartu šis atvejis puikiai iliustruoja sudėtingą balansą tarp nacionalinio saugumo prioritetų ir vietos bendruomenių interesų.
Kaip pažymėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, „stiprindami gynybą turime išgirsti ir vietos gyventojus – tik bendras sprendimas bus tvarus ir ilgalaikis”. Tikėtina, kad galutinis sprendimas dėl naujo poligono vietos bus priimtas dar šiais metais, tačiau pats projekto įgyvendinimas užtruks ne vienerius metus. Tuo tarpu diskusija tarp saugumo poreikių ir vietos bendruomenių lūkesčių išlieka atvira, ieškant geriausio įmanomo kompromiso.