Naujo karinio poligono planai Lietuvoje: tarp saugumo poreikių ir bendruomenių interesų
Lietuvoje planuojama įrengti dar vieną poligoną, o šis projektas sulaukia įvairių vertinimų ir diskusijų. Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad galutinis sprendimas dėl poligono įrengimo bus priimtas tik po išsamių diskusijų su vietos savivalda. Ji pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į vietos bendruomenių nuomonę ir užtikrinti, kad jų interesai būtų tinkamai atstovaujami.
Šakalienė pažymi, kad poligono įrengimas yra svarbus nacionalinio saugumo klausimas, tačiau taip pat būtina įvertinti galimą poveikį aplinkai ir vietos gyventojams. Ji pabrėžia, kad sprendimas turi būti priimtas atsakingai, atsižvelgiant į visus galimus aspektus.
Diskusijos dėl naujo poligono įrengimo Lietuvoje vyksta jau kurį laiką, ir šis klausimas sulaukia tiek palaikymo, tiek kritikos. Viena vertus, poligonas gali sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus, kita vertus, kyla klausimų dėl jo poveikio aplinkai ir vietos gyventojų gyvenimo kokybei.
Šakalienė ragina visus suinteresuotus asmenis aktyviai dalyvauti diskusijose ir išsakyti savo nuomonę, kad būtų priimtas geriausias sprendimas tiek nacionalinio saugumo, tiek vietos bendruomenių atžvilgiu. Ji taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrumą ir atvirumą visame sprendimų priėmimo procese.
Planuojamo poligono detalės ir kontekstas
Remiantis Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, naujasis poligonas būtų jau penktasis karinis poligonas Lietuvoje, šalia jau veikiančių Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos ir Kairių poligonų. Preliminariai svarstoma, kad naujasis poligonas galėtų būti įkurtas Rytų arba Pietryčių Lietuvoje, tačiau konkreti vieta dar nėra patvirtinta.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra pažymėjęs, kad papildomas poligonas reikalingas dėl išaugusio NATO sąjungininkų karių skaičiaus Lietuvoje ir būtinybės užtikrinti tinkamas sąlygas pratyboms. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje taip pat didina poreikį naujiems mokymo plotams.
Numatoma, kad naujojo poligono plotas galėtų siekti 10-15 tūkst. hektarų. Investicijos į tokį projektą preliminariai vertinamos 200-300 mln. eurų, o finansavimas būtų skiriamas tiek iš nacionalinio biudžeto, tiek iš NATO saugumo investicijų programos.
Vietos bendruomenių reakcijos
Vietos bendruomenių reakcijos į galimą poligono įrengimą yra nevienareikšmės. Kai kuriose savivaldybėse jau vyko vieši susitikimai su gyventojais, kurių metu išryškėjo skirtingos nuomonės.
Poligono priešininkai išreiškia susirūpinimą dėl galimo triukšmo, aplinkos taršos ir miškų kirtimo. Ypač aktyviai pasisako gamtosaugos organizacijos, pabrėždamos galimą neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir saugomoms teritorijoms.
Kita vertus, poligono šalininkai akcentuoja ekonominę naudą regionui – naujų darbo vietų sukūrimą, infrastruktūros plėtrą ir papildomą finansavimą vietos savivaldai. Pavyzdžiui, Pabradės mieste, kur jau veikia karinis poligonas, pastebimas teigiamas ekonominis poveikis vietos verslui.
Lietuvos žaliųjų partijos atstovai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą būtina atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą ir numatyti kompensacines priemones gamtai.
Geopolitinis kontekstas
Naujo poligono planavimas vyksta sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Rusijos agresija Ukrainoje ir didėjanti įtampa regione verčia Lietuvą stiprinti savo gynybos pajėgumus. NATO sąjungininkai taip pat didina savo buvimą Baltijos šalyse – Vokietija planuoja Lietuvoje dislokuoti brigadą, kurią sudarys apie 5000 karių.
Karinių ekspertų teigimu, esami Lietuvos poligonai nebėra pakankami, atsižvelgiant į išaugusį karių skaičių ir modernios karinės technikos poreikius. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto direktorius Margarita Šešelgytė pabrėžia, kad investicijos į karinę infrastruktūrą yra būtinos siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą.
Tuo tarpu Rusija į NATO plėtrą Baltijos regione reaguoja neigiamai, kaltindama Aljansą eskalacijos politika. Baltarusijos režimas taip pat kritikuoja Lietuvos gynybos stiprinimą, nors pats aktyviai militarizuoja pasienio zoną.
Tarp būtinybės ir atsakomybės: ką rodo kitų šalių patirtis
Naujo poligono klausimas iškelia fundamentalų klausimą apie balansą tarp nacionalinio saugumo ir vietos bendruomenių interesų. Panašūs iššūkiai kyla ir kitose NATO šalyse – Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje.
Lenkijos patirtis rodo, kad ankstyvos ir nuoširdžios konsultacijos su vietos bendruomenėmis gali sumažinti įtampą. Pavyzdžiui, Drawsko Pomorskie poligono plėtra buvo įgyvendinta sėkmingai, nes vietos gyventojams buvo pasiūlytos konkrečios kompensacijos ir infrastruktūros gerinimo projektai.
Lietuvai svarbu išmokti šias pamokas ir rasti sprendimą, kuris užtikrintų tiek šalies saugumą, tiek bendruomenių gerovę. Kaip pažymi Seimo narė Šakalienė, „negalime statyti saugumo prieš žmonių interesus – turime rasti būdą, kaip užtikrinti abu”.
Tikėtina, kad diskusijos dėl naujo poligono užtruks dar ne vienus metus, o galutinis sprendimas priklausys nuo daugelio veiksnių – nuo geopolitinės situacijos pokyčių iki vietos bendruomenių pozicijos. Tačiau akivaizdu, kad šiame procese būtinas atviras dialogas, pagarba skirtingoms nuomonėms ir nuoširdus siekis rasti kompromisą.