Naujo karinio poligono steigimas: tarp nacionalinio saugumo ir vietos bendruomenių interesų
Lietuvos valdžia aktyviai siekia įsteigti naują karinį poligoną, o šiam tikslui pasiekti savivaldybėms planuojama pateikti motyvuojantį pasiūlymų paketą. Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad šis procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidžiai įvertinti tiek vietos bendruomenių, tiek nacionalinio saugumo interesus.
Pasak Šakalienės, svarbu užtikrinti, kad savivaldybės gautų aiškią ir naudingą informaciją apie tai, kokią naudą jos galėtų gauti iš naujo poligono steigimo. Tai apima tiek ekonominius, tiek socialinius aspektus, kurie galėtų paskatinti vietos bendruomenes pritarti šiam projektui.
Be to, pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus ir užtikrinti, kad naujo poligono veikla nekenktų aplinkai. Šakalienė taip pat pažymi, kad svarbu užtikrinti skaidrumą ir atvirumą viso proceso metu, kad būtų išvengta nesusipratimų ir konfliktų su vietos gyventojais.
Šis projektas yra dalis didesnių Lietuvos gynybos stiprinimo pastangų, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione. Valdžia siekia užtikrinti, kad šalis būtų pasirengusi reaguoti į galimas grėsmes ir iššūkius, todėl naujo poligono steigimas yra laikomas svarbiu žingsniu šia kryptimi.
Potencialios vietos ir jų vertinimas
Šiuo metu svarstoma keletas potencialių vietų naujam kariniam poligonui. Tarp jų – teritorijos Rūdninkų girioje bei Švenčionių rajone. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, naujam poligonui reikalinga mažiausiai 20 tūkst. hektarų teritorija, kuri būtų tinkama įvairioms karinėms pratyboms.
Rūdninkų girios atveju kilo nemažai diskusijų su vietos bendruomenėmis, ypač dėl galimo poveikio aplinkai ir vietos gyventojų kasdieniam gyvenimui. Švenčionių rajono savivaldybės atstovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo triukšmo ir kitų nepatogumų gyventojams.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad sprendimas dėl konkrečios vietos bus priimtas tik atlikus išsamią analizę ir konsultacijas su vietos bendruomenėmis. „Mums svarbu rasti sprendimą, kuris tarnautų nacionalinio saugumo interesams, bet kartu būtų priimtinas ir vietos gyventojams”, – sakė ministras.
Ekonominė nauda regionams
Naujo karinio poligono steigimas gali atnešti reikšmingą ekonominę naudą regionams. Remiantis Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, poligono veikla galėtų sukurti apie 200-300 naujų darbo vietų, o į vietinę ekonomiką kasmet būtų įliejama apie 15-20 mln. eurų.
Be to, savivaldybėms siūlomas kompensacijų paketas, kuris apimtų:
- Infrastruktūros gerinimo projektus
- Papildomą finansavimą švietimo įstaigoms
- Investicijas į vietos sveikatos priežiūros įstaigas
- Mokesčių lengvatas vietos verslui
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pabrėžia, kad naujas poligonas būtų naudojamas ne tik Lietuvos, bet ir NATO sąjungininkų karių mokymams, kas dar labiau padidintų ekonominę naudą regionui.
Tarptautinis kontekstas ir gynybos stiprinimas
Naujojo poligono steigimas vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, ženkliai padidino gynybos išlaidas. 2023 metais Lietuva gynybai skyrė 2,52% BVP, o 2024 metais planuojama pasiekti 3% BVP.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą pabrėžė Baltijos šalių gynybos stiprinimo svarbą. Naujas poligonas leistų efektyviau vykdyti bendras NATO pratybas ir užtikrintų geresnį sąjungininkų pasirengimą ginti Baltijos regioną.
Šiuo metu Lietuvoje veikia keli kariniai poligonai, tačiau didžiausias jų – Pabradės poligonas – nebeatitinka šiuolaikinių kariuomenės poreikių dėl riboto dydžio ir nepakankamos infrastruktūros.
Žvilgsnis į ateitį: saugumas ir bendruomenė
Naujo karinio poligono steigimas simbolizuoja platesnį Lietuvos požiūrį į gynybą – tai ne tik karinių pajėgumų didinimas, bet ir bendruomenių įtraukimas į šalies saugumo užtikrinimą. Kaip rodo kitų NATO šalių patirtis, kariniai objektai gali tapti ne tik saugumo garantu, bet ir ekonominės gerovės šaltiniu regionams.
Nepaisant iššūkių derinant skirtingus interesus, akivaizdu, kad Lietuva žengia ryžtingus žingsnius stiprindama savo gynybos pajėgumus. Naujas poligonas bus ne tik karinių mokymų vieta, bet ir tiltas tarp kariuomenės ir visuomenės, tarp nacionalinio saugumo ir regioninės plėtros. Šiame procese svarbiausias išlieka dialogas – tik atvirai kalbantis apie lūkesčius ir baimes, galima rasti sprendimus, kurie tarnautų tiek šalies saugumui, tiek vietos bendruomenių gerovei.