Nelaimė Klaipėdos rajone suvienijo bendruomenę
Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, kad neseniai įvykusi gelbėjimo operacija dar kartą parodė, kaip nelaimės gali suvienyti žmones. Ji pabrėžė, kad tokios situacijos atskleidžia mūsų gebėjimą veikti kartu ir padėti vieni kitiems, nepaisant skirtumų ar nesutarimų.
Praėjusį antradienį Klaipėdos rajone įvykusi gelbėjimo operacija, kurios metu buvo ieškoma miške pasiklydusio 8 metų berniuko, tapo ryškiu bendruomeniškumo pavyzdžiu. Operacijoje dalyvavo ne tik profesionalūs gelbėtojai iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, bet ir daugiau nei 200 savanorių iš aplinkinių kaimų bei miestų.
„Kai išgirdau apie dingusį vaiką, negalėjau likti nuošalyje. Džiaugiuosi, kad taip pat pasielgė šimtai kitų žmonių, kurie metė savo darbus ir skubėjo padėti”, – sakė D. Šakalienė, kuri tuo metu lankėsi Klaipėdos regione ir taip pat prisijungė prie paieškų.
Berniukas buvo rastas po 14 valandų, išsekęs, bet sveikas. Jį aptiko vietos gyventojas Antanas Petraitis, kuris pažinojo apylinkių miškus nuo vaikystės ir nusprendė patikrinti vietą prie seno apleisto bunkerio, kur vaikai dažnai žaisdavo.
Bendruomenės vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje
Šakalienė taip pat išreiškė padėką visiems, kurie dalyvavo operacijoje, ir pabrėžė, kad tokie įvykiai primena apie bendruomeniškumo svarbą. Ji ragina visuomenę ir toliau išlaikyti šią vienybės dvasią, nes tik kartu galime įveikti sunkumus ir kurti geresnę ateitį.
Pasak sociologės dr. Rūtos Žiliukaitės, tokios situacijos atskleidžia, kad nepaisant augančio individualizmo, lietuviai išlaiko stiprų bendruomeniškumo jausmą. „Lietuvoje vis dar gyva kaimo bendruomenės tradicija, kai žmonės susitelkia nelaimės akivaizdoje. Tai matome ne tik per tokias paieškas, bet ir per potvynius, gaisrus ar kitas nelaimes”, – teigia ji.
Paklaustas apie operacijos sėkmę, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Mindaugas Kruopys pabrėžė, kad be savanorių pagalbos būtų buvę daug sunkiau. „Profesionalai turi metodiką ir įrangą, bet kai reikia „šukuoti” didelius plotus, papildomi akių ir kojų poros yra neįkainojamos”, – sakė jis.
Vienybės galia: nuo žodžių prie veiksmų
Šakalienė pažymėjo, kad tokie bendruomeniškumo pavyzdžiai turėtų būti perkeliami ir į kasdienį gyvenimą. „Dažnai matome, kaip susiskaldome dėl politinių ar ideologinių klausimų, tačiau kai iškyla tikras pavojus, visi skirtumai išnyksta. Gal vertėtų prisiminti šią pamoką ir kitose gyvenimo situacijose”, – svarstė Seimo narė.
Lietuvoje per pastaruosius metus įvyko kelios didelės gelbėjimo operacijos, kuriose dalyvavo savanoriai. 2022 m. pavasarį Vilniaus rajone dingusio senjoro paieškai susitelkė per 300 žmonių, o 2023 m. rudenį Švenčionių rajone pasiklydusios moters ieškojo daugiau nei 150 savanorių.
Šakalienė priminė, kad Seime svarstomas įstatymo projektas, kuris leistų darbdaviams suteikti papildomą laisvadienį darbuotojams, dalyvavusiems gelbėjimo operacijose. „Turime ne tik kalbėti apie bendruomeniškumą, bet ir kurti sistemą, kuri jį skatintų”, – pabrėžė ji.
Kai susikabinę rankos tampa stipresnės už sienas
Istorija Klaipėdos miškuose – tai ne tik laimingai pasibaigusi drama, bet ir priminimas, kad didžiausia mūsų stiprybė slypi vienybėje. Kaip rodo šis ir kiti panašūs atvejai, lietuviai vis dar sugeba atidėti į šalį kasdienius rūpesčius ir nesutarimus, kai reikia padėti nelaimėje. Galbūt šis gebėjimas ir yra ta vertybė, kuri padeda mūsų mažai tautai išlikti ir stiprėti nepaisant visų istorijos iššūkių. Kaip sakė vienas iš paieškos dalyvių: „Kai stovime petys į petį, net tankiausias miškas tampa pereinamas, o didžiausios problemos – įveikiamos.” Belieka tikėtis, kad šis solidarumo jausmas neužges ir kasdienybėje, o taps kelrodžiu sprendžiant bendrus iššūkius – nuo klimato kaitos iki socialinės atskirties mažinimo.