Seimo narė įspėja apie „penktosios kolonos” grėsmę Lietuvos saugumui
Seimo narė Dovilė Šakalienė išreiškė susirūpinimą dėl Seime besiformuojančios „penktosios kolonos”, kuri, pasak jos, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Ji teigia, kad kai kurie politikai gali veikti prieš Lietuvos interesus, o jų veikla gali būti naudinga užsienio valstybėms.
Šakalienė pabrėžė, kad netrukus bus matomas sąrašas pavardžių, kurios, jos manymu, yra susijusios su šia veikla. Ji ragina visuomenę būti budrią ir atidžiai stebėti politikų veiksmus, kad būtų užkirstas kelias galimoms grėsmėms.
„Tai nėra eilinis politinis pareiškimas, o rimtas įspėjimas apie procesus, kurie gali pakenkti mūsų valstybės saugumui”, – teigė Šakalienė interviu žiniasklaidai. Parlamentarė jau anksčiau yra atkreipusi dėmesį į galimas užsienio valstybių įtakas Lietuvos politiniams procesams.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Terminas „penktoji kolona” istoriškai kilęs iš Ispanijos pilietinio karo laikų, kai generolas Emilio Mola teigė, kad be keturių kolonų, žygiuojančių į Madridą, egzistuoja ir „penktoji kolona” – slapti rėmėjai miesto viduje. Šiandien šis terminas vartojamas apibūdinti grupėms, kurios veikia iš vidaus prieš savo šalies interesus.
Lietuvoje tokios grėsmės ypač aktualios dėl geopolitinės padėties ir įtampų su kaimyninėmis valstybėmis, ypač Rusija ir Baltarusija. Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėse ataskaitose ne kartą minėta, kad šios šalys aktyviai siekia daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams.
VSD 2023 m. ataskaitoje buvo nurodyta, kad Rusija ir toliau naudoja įvairias priemones – nuo propagandos iki kibernetinių atakų – siekdama destabilizuoti situaciją Baltijos šalyse. Taip pat minima, kad bandoma užmegzti ryšius su politikais, kurie galėtų atstovauti Kremliaus interesams.
Politikų reakcijos
Šakalienės pareiškimas sukėlė įvairių reakcijų Seime. Dalis politikų palaikė jos poziciją, teigdami, kad nacionalinio saugumo klausimai turi būti prioritetiniai.
„Turime rimtai vertinti bet kokius signalus apie galimas grėsmes mūsų demokratijai”, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.
Kita dalis parlamentarų kritikavo Šakalienę dėl nekonkretumo ir kaltino ją politiniu šantažu. „Mesti tokius kaltinimus neįvardijant konkrečių asmenų yra neatsakinga”, – sakė vienas opozicinės frakcijos narys.
Ekspertų vertinimai
Politologai pastebi, kad tokio pobūdžio pareiškimai turi būti pagrįsti konkrečiais faktais. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad „penktosios kolonos” terminas yra rimtas kaltinimas.
„Tai ne šiaip politinė retorika, o kalbėjimas apie galimą valstybės išdavystę. Tokius pareiškimus reikėtų daryti turint tvirtus įrodymus, kuriuos galima pateikti ne tik visuomenei, bet ir teisėsaugai”, – komentavo ekspertas.
Demokratijos apsaugos mechanizmai
Šakalienė taip pat pabrėžė, kad svarbu stiprinti demokratines institucijas ir užtikrinti, kad jos būtų apsaugotos nuo bet kokių išorinių įtakų. Ji paminėjo, kad Lietuva turi tobulinti teisinę bazę, kuri leistų efektyviau kovoti su užsienio valstybių kišimusi į vidaus politiką.
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia keletas įstatymų, skirtų apsaugoti nacionalinį saugumą nuo užsienio įtakų. Tarp jų – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas bei Politinių partijų finansavimo kontrolės mechanizmai.
Budrumas demokratijos akivaizdoje
Šakalienės iškeltas klausimas apie galimą „penktąją koloną” Seime primena, kad demokratija nėra savaime suprantamas dalykas – ji reikalauja nuolatinio budrumo ir pilietinės atsakomybės. Istorija rodo, kad demokratinės institucijos gali būti pažeidžiamos tiek iš išorės, tiek iš vidaus.
Nepriklausomai nuo to, ar konkrečios parlamentarės įspėjimai pasitvirtins, pats diskursas apie nacionalinio saugumo grėsmes yra būtinas šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje. Tačiau lygiai taip pat svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp budrumo ir nepagrįstų kaltinimų, kurie gali pakenkti demokratinei kultūrai.
Kaip sakė Vaclav Havel: „Tiesa ir meilė visada nugalės melą ir neapykantą.” Galbūt šis principas turėtų būti kertinis akmuo ir kovojant su bet kokiomis grėsmėmis Lietuvos demokratijai.