Gelbėjimo operacijos Pabradėje iššūkiai: ką atskleidė Seimo narė D. Šakalienė
Seimo narė Dovilė Šakalienė išvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriama vykdant gelbėjimo operaciją Pabradėje. Pasak jos, viena iš didžiausių problemų yra nepakankamas resursų kiekis, kuris apsunkina efektyvų darbą. Be to, trūksta koordinacijos tarp skirtingų tarnybų, o tai lemia informacijos trūkumą ir nesusikalbėjimą.
Šakalienė taip pat pabrėžė, kad būtina gerinti komunikaciją su vietos bendruomene, siekiant užtikrinti jų saugumą ir pasitikėjimą vykdomomis priemonėmis. Ji ragina valdžios institucijas skirti daugiau dėmesio šiems klausimams, kad būtų galima greičiau ir efektyviau spręsti susidariusią situaciją.
Operacijos kontekstas ir apimtis
Gelbėjimo operacija Pabradėje prasidėjo po praėjusią savaitę įvykusio potvynio, kurį sukėlė intensyvūs lietūs ir upės išsiliejimas. Pabradės miestas, kuriame gyvena apie 6000 gyventojų, atsidūrė ypač sunkioje padėtyje – apsemta daugiau nei 120 namų, evakuota apie 80 gyventojų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per pastarąsias dvi savaites iškrito beveik dviejų mėnesių kritulių norma, o Žeimenos upės vandens lygis pakilo daugiau nei 1,5 metro virš įprastinio lygio.
Resursų trūkumo problematika
Kaip nurodė D. Šakalienė po apsilankymo nukentėjusioje teritorijoje, gelbėtojams trūksta ne tik specialiosios technikos, bet ir elementarių priemonių – vandens siurblių, valčių, sauso maisto paketų nukentėjusiems gyventojams.
„Turime situaciją, kai ugniagesiai dirba pamainomis po 12-16 valandų be pertraukos, nes tiesiog nėra kam jų pakeisti. Kai kurie gelbėtojai naudoja asmenines priemones, nes valstybinių tiesiog nepakanka,” – spaudos konferencijoje teigė Seimo narė.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragos
Operacijoje dalyvauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, savivaldybės bei savanorių pajėgos. Tačiau, kaip pabrėžė Šakalienė, trūksta aiškaus vadovavimo ir koordinacijos.
„Kiekviena tarnyba dirba pagal savo protokolus, tačiau bendro operacijos vaizdo, deja, nėra. Viena tarnyba kartais nežino, ką daro kita, todėl atsiranda funkcijų dubliavimas arba, dar blogiau, kai kurios užduotys lieka neįvykdytos,” – aiškino parlamentarė.
Pabradės savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Sartatavičius patvirtino šią problemą, nurodydamas, kad informacijos srautų valdymas išlieka vienu didžiausių iššūkių.
Bendruomenės įtraukimas
D. Šakalienė ypatingą dėmesį skyrė vietos bendruomenės įtraukimo svarbai. Pasak jos, dalis gyventojų jaučiasi nepakankamai informuoti apie situaciją ir planuojamus veiksmus.
„Žmonės nori žinoti, kada galės grįžti į savo namus, kokia pagalba jiems bus teikiama, kokie jų nuostoliai bus kompensuojami. Kai šių atsakymų nėra, kyla nerimas ir nepasitikėjimas,” – teigė Seimo narė.
Ji pasiūlė įsteigti specialią informacinę liniją gyventojams bei organizuoti reguliarius susitikimus su bendruomene, kuriuose būtų teikiama naujausia informacija apie situaciją.
Pamokos ateičiai: ko mokė Pabradės patirtis
Nors gelbėjimo operacija Pabradėje vis dar tęsiasi, jau dabar galima įžvelgti svarbias pamokas ateičiai. Pirmiausia, būtina peržiūrėti ir atnaujinti ekstremalių situacijų valdymo planus, ypač atsižvelgiant į klimato kaitos keliamas grėsmes. Lietuvoje tokio masto potvyniai tampa vis dažnesni, o tai reikalauja naujų sprendimų ir pasirengimo.
Antra, kaip parodė ši situacija, reikalingos didesnės investicijos į gelbėjimo tarnybų aprūpinimą ir pasirengimą. Neužtenka turėti gerai parengtus specialistus – jiems būtina suteikti reikiamas priemones efektyviam darbui.
Galiausiai, Pabradės atvejis atskleidė, kad krizių valdymas neįmanomas be glaudaus bendradarbiavimo tarp institucijų ir aiškios komunikacijos su visuomene. Kaip taikliai pastebėjo D. Šakalienė: „Krizės metu svarbiausia ne tik ką darome, bet ir kaip tai darome kartu. Pabradė mums primena, kad esame stiprūs tik tada, kai veikiame išvien.”