Naujo karinio poligono įkūrimas – strateginis Lietuvos gynybos prioritetas
Seimo narė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad būtina skubiai įkurti naują karinį poligoną Lietuvoje, nes kariuomenė, kuri neturi tinkamų treniruočių sąlygų, negali būti efektyvi. Ji teigė, kad dabartinės treniruočių galimybės yra nepakankamos, o tai gali turėti neigiamų pasekmių šalies gynybai. Šakalienė pabrėžė, kad naujo poligono įkūrimas yra strateginis prioritetas, kuris padėtų užtikrinti geresnį karių pasirengimą ir stiprintų Lietuvos gynybinius pajėgumus. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šis projektas turėtų būti įgyvendintas kuo greičiau, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir prisitaikyti prie kintančios geopolitinės situacijos.
Esamos infrastruktūros trūkumai
Lietuvoje šiuo metu veikia keli kariniai poligonai, tačiau didžiausias jų – Pabradės poligonas – jau nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Kaip pažymi karybos ekspertai, dabartiniai poligonai yra per maži sąjungininkų bataliono dydžio vienetams treniruotis, o tai ypač aktualu atsižvelgiant į NATO priešakinių pajėgų buvimą Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 23 000 karių, įskaitant profesinės tarnybos karius, šauktinius ir aktyvaus rezervo karius. Be to, Lietuvoje nuolat rotuojasi NATO sąjungininkų kariai, kurių skaičius po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo padidintas iki brigados dydžio vieneto.
Naujo poligono projektas
Naujo karinio poligono projektas jau yra įtrauktas į Krašto apsaugos sistemos plėtros programą. Preliminariais duomenimis, poligonas galėtų būti įkurtas Rūdninkų miške, Šalčininkų rajone. Šis projektas sulaukė ir kontraversiškų vertinimų – vietiniai gyventojai išreiškė susirūpinimą dėl galimo poveikio aplinkai ir jų gyvenimo kokybei.
Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad naujasis poligonas turėtų atitikti NATO standartus ir leisti treniruotis didesnėms karinėms formacijoms:
„Šiuolaikinės kariuomenės treniruotėms reikia erdvės, kurioje galima vykdyti sudėtingas operacijas, naudoti sunkiąją techniką ir simuliuoti realias kovines situacijas. Be tokių sąlygų, mes negalime tikėtis, kad mūsų kariai bus tinkamai pasiruošę ginti Lietuvą.”
Finansavimas ir terminai
Naujo poligono įrengimui numatoma skirti apie 300 milijonų eurų. Dalis lėšų būtų gauta iš NATO saugumo investicijų programos, kita dalis – iš Lietuvos gynybos biudžeto, kuris 2023 metais pasiekė 2,52% BVP.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra teigęs, kad poligono įrengimo darbai galėtų prasidėti 2024 metais, o pirmieji mokymai jame vyktų jau 2026 metais. Tačiau dėl užsitęsusių derinimo procedūrų ir vietinių gyventojų pasipriešinimo, šie terminai gali būti koreguojami.
Geopolitinis kontekstas ir ateities perspektyvos
Naujo karinio poligono įkūrimas vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste. Rusijos agresija Ukrainoje ir nuolatiniai įtampos židiniai Baltarusijoje verčia Lietuvą stiprinti savo gynybos pajėgumus. NATO rytinio flango valstybės, tarp jų ir Lietuva, tapo strategiškai svarbios visam Aljansui.
Karinių ekspertų vertinimu, naujas poligonas ne tik pagerintų Lietuvos karių treniruočių sąlygas, bet ir sustiprintų NATO priešakinių pajėgų buvimą regione. Tai būtų aiškus signalas potencialiems agresoriams apie Lietuvos ir viso Aljanso pasirengimą ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.
Žvilgsnis į rytojų: gynybos ir visuomenės interesų derinimas
Naujo karinio poligono projektas simbolizuoja platesnę Lietuvos transformaciją į valstybę, kuri rimtai žiūri į savo gynybą. Tačiau šis procesas neturėtų vykti atsiribojant nuo visuomenės poreikių ir nuomonių. Dialogas su vietinėmis bendruomenėmis, aplinkosauginių aspektų įvertinimas ir skaidrus sprendimų priėmimas yra būtini žingsniai, siekiant užtikrinti projekto sėkmę.
Kaip pažymėjo Šakalienė savo kalbos pabaigoje: „Mūsų saugumas prasideda nuo pasiruošimo. Investicijos į gynybą – tai investicijos į mūsų visų ateitį ir laisvę. Tačiau šias investicijas turime daryti išmintingai, atsižvelgdami į visus aspektus ir nepamirštami, kad galiausiai giname ne teritoriją, o žmones ir jų teisę gyventi laisvoje, demokratinėje valstybėje.”
Naujo poligono įkūrimas neabejotinai yra sudėtingas iššūkis, tačiau kartu tai yra ir galimybė pademonstruoti, kad Lietuva sugeba derinti gynybos poreikius su darnaus vystymosi principais ir visuomenės interesais. Tik tokiu būdu galime užtikrinti, kad mūsų gynybos sistema bus ne tik efektyvi, bet ir turės visuomenės palaikymą – esminį elementą bet kokios gynybos strategijos sėkmei.