Seimas panaikino parlamentaro Andriaus Bagdono teisinę neliečiamybę, atverdamas kelią galimam baudžiamajam persekiojimui. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Generalinė prokuratūra pateikė prašymą leisti patraukti Bagdoną baudžiamojon atsakomybėn dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Prokurorai įtaria, kad Bagdonas galėjo neteisėtai pasinaudoti savo, kaip Seimo nario, statusu siekdamas asmeninės naudos.
Pats Bagdonas neigia kaltinimus ir teigia, kad tai yra politinis susidorojimas. Jis pabrėžė, kad visada veikė teisėtai ir sąžiningai. Bagdonas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo politinio spaudimo ir teigė, kad šis procesas gali būti naudojamas kaip priemonė diskredituoti jo reputaciją ir politinę karjerą.
Seimo nariai, svarstydami šį klausimą, išreiškė įvairias nuomones. Kai kurie pabrėžė, kad teisinės neliečiamybės panaikinimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai, įskaitant parlamentarus, būtų atsakingi už savo veiksmus. Kiti išreiškė susirūpinimą, kad šis sprendimas gali sukurti precedentą, kuris leistų politiniams oponentams piktnaudžiauti teisinėmis priemonėmis siekiant susidoroti su nepageidaujamais politikais.
Šis atvejis sukėlė plačias diskusijas apie Seimo narių teisinės neliečiamybės ribas ir būtinybę užtikrinti, kad parlamentarai būtų atsakingi už savo veiksmus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų demokratinių šalių, parlamentinė neliečiamybė yra skirta apsaugoti politikus nuo nepagrįstų teisinių persekiojimų, tačiau ji neturėtų būti naudojama kaip skydas nuo teisėtos atsakomybės.
Šis įvykis taip pat paskatino diskusijas apie būtinybę reformuoti teisinės neliečiamybės sistemą, siekiant užtikrinti, kad ji būtų naudojama tik teisėtiems tikslams. Kai kurie ekspertai siūlo, kad būtų nustatyti aiškesni kriterijai ir procedūros, kaip ir kada teisinė neliečiamybė gali būti panaikinta, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo šia privilegija.