Seimas atmetė siūlymą dėl jauno žmogaus statuso 12-mečiams
Seimas atmetė siūlymą, kad 12-mečiai galėtų būti pripažinti jauno žmogaus statusu. Šis pasiūlymas buvo pateiktas siekiant praplėsti jauno žmogaus amžiaus ribas, tačiau Seimo nariai nusprendė, kad tokia amžiaus grupė dar nėra pasirengusi prisiimti tokio statuso.
Diskusijų metu buvo pabrėžta, kad jauno žmogaus statusas suteikia tam tikras teises ir atsakomybes, kurioms 12-mečiai dar nėra pakankamai subrendę. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad tokio amžiaus vaikai dar tik pradeda formuoti savo asmenybę ir jiems reikia daugiau laiko bei patirties, kad galėtų pilnai suvokti ir prisiimti su šiuo statusu susijusias pareigas. Seimo nariai pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog jauno žmogaus statusas būtų suteikiamas tik tiems, kurie yra pasirengę jį priimti ir atsakingai naudotis suteiktomis teisėmis.
Esamas teisinis reguliavimas
Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą, jaunas žmogus apibrėžiamas kaip asmuo nuo 14 iki 29 metų. Šis apibrėžimas nustato, kokio amžiaus asmenys gali dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, pretenduoti į jaunimo programų finansavimą bei naudotis kitomis valstybės teikiamomis galimybėmis.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė Jurgita Sejonienė komentavo, kad amžiaus ribos nebuvo nustatytos atsitiktinai: „14 metų riba buvo pasirinkta atsižvelgiant į psichologinę ir socialinę paauglių brandą. Šiame amžiuje jaunuoliai jau pradeda formuoti aiškesnę savimonę ir gali labiau įsitraukti į visuomeninę veiklą.”
Tarptautinė praktika
Įdomu pastebėti, kad Europos Sąjungos šalyse jauno žmogaus apibrėžimai skiriasi. Pavyzdžiui, Estijoje jaunais žmonėmis laikomi 7-26 metų asmenys, Ispanijoje – 15-29 metų, o Italijoje – 15-34 metų. Tačiau daugelyje šalių apatinė riba retai nustatoma žemiau 14 metų.
Europos Komisijos jaunimo programose dažniausiai taikoma 13-30 metų amžiaus riba, tačiau kai kuriose programose, pavyzdžiui „Erasmus+”, tam tikroms veikloms gali dalyvauti ir jaunesni asmenys, bet tokiu atveju jie dalyvauja su specialiomis sąlygomis ir paprastai lydimi suaugusiųjų.
Ekspertų nuomonės
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Rasa Erentaitė pažymi: „12-14 metų amžiaus tarpsnis yra labai jautrus vystymosi etapas. Šiame amžiuje vaikai dar tik pradeda formuoti savo tapatumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus. Nors svarbu skatinti jų įsitraukimą į visuomeninę veiklą, tačiau reikia atsižvelgti į jų kognityvinio ir emocinio vystymosi ypatumus.”
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) išreiškė nuomonę, kad nors svarbu įtraukti jaunesnius asmenis į jaunimo politikos formavimą, tačiau tam nebūtina keisti jauno žmogaus apibrėžimo. „Galima kurti specialias programas ir platformas, skirtas 12-13 metų paaugliams, kurios padėtų jiems palaipsniui įsitraukti į jaunimo veiklas,” – teigė LiJOT prezidentas.
Ką tai reiškia praktikoje?
Atmetus siūlymą, išlieka dabartinė situacija, kai 12-13 metų paaugliai negali oficialiai dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje kaip pilnateisiai nariai, pretenduoti į jaunimo projektų finansavimą ar dalyvauti jaunimo politikos formavimo procesuose. Jie ir toliau bus priskiriami vaikų, o ne jaunimo kategorijai.
Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė: „Tai nereiškia, kad ignoruojame šios amžiaus grupės poreikius. Tiesiog manome, kad jiems reikalingos kitokios, jų amžiui pritaikytos programos ir iniciatyvos, kurios padėtų jiems augti ir bręsti.”
Tarp vaikystės ir jaunystės: kur brėžiame ribas?
Diskusija dėl jauno žmogaus statuso iš tiesų atspindi platesnį visuomenės požiūrį į vaikystės, paauglystės ir jaunystės ribas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai informacija pasiekiama vienu mygtuko paspaudimu, o technologijos spartina brendimą, amžiaus ribos tampa vis labiau santykinės.
Nors 12-mečiai šiandien galbūt yra labiau informuoti nei ankstesnių kartų bendraamžiai, psichologinis ir socialinis brendimas vis dar vyksta pagal tam tikrus dėsningumus. Suteikti statusą be reikiamos brandos būtų tarsi leisti vairuoti automobilio nemokančiam vairuoti – galimybės be reikiamų įgūdžių.
Galbūt vietoj statuso keitimo vertėtų kurti daugiau tarpinių erdvių, kur 12-13 metų paaugliai galėtų mokytis atsakomybės, pilietiškumo ir visuomeniškumo, o sulaukę 14-os jau būtų pasiruošę visavertiškai įsitraukti į jaunimo veiklas. Kaip sakė vienas iš Seimo narių diskusijos metu: „Vaikystė ir taip trumpa – neskubėkime jos dar labiau trumpinti.”