Politinis incidentas Seime: Ąžuolas demonstratyviai paliko posėdžių salę Sakartvelo prezidentės kalbos metu
Seime įvyko incidentas, kai Sakartvelo prezidentei Salome Zurabišvili kalbant, Lietuvos Seimo narys Valius Ąžuolas demonstratyviai paliko posėdžių salę. Ąžuolas, priklausantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, savo veiksmą motyvavo nesutikimu su Sakartvelo prezidentės pozicija dėl tam tikrų politinių klausimų. Šis gestas sukėlė diskusijas tarp Seimo narių ir buvo vertinamas kaip nepagarbus elgesys tarptautinių santykių kontekste.
Politinės reakcijos ir pasekmės
Incidentas sulaukė greitos reakcijos iš kitų Seimo narių. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pavadino šį veiksmą „diplomatine gėda”, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po posėdžio išreiškė apgailestavimą dėl kolegos elgesio.
„Tokio pobūdžio demonstratyvūs veiksmai nėra tinkamas būdas išreikšti politines pozicijas, ypač kai kalbame apie svečią iš užsienio valstybės,” – teigė Čmilytė-Nielsen.
Paklaustas apie savo poelgio motyvus, Ąžuolas vėliau žiniasklaidai paaiškino, kad protestavo prieš, jo nuomone, nenuoseklią Sakartvelo poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto bei dėl pastaruoju metu Sakartvele priimtų įstatymų, kurie, anot jo, „prieštarauja europinėms vertybėms”.
Sakartvelo ir Lietuvos santykių kontekstas
Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili, pirmoji moteris išrinkta šios šalies prezidente, Lietuvoje lankėsi oficialaus vizito metu, kurio tikslas – stiprinti dvišalius ryšius. Jos vizitas vyko sudėtingu laikotarpiu, kai Sakartvelas išgyvena politinę įtampą dėl valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė” veiksmų.
Gegužės mėnesį Sakartvelo parlamentas, nepaisant prezidentės veto, priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio agentų įstatymą”, kuris sulaukė kritikos iš ES ir NATO. Šis įstatymas įpareigoja organizacijas, gaunančias daugiau nei 20% finansavimo iš užsienio, registruotis kaip „užsienio interesų agentus”.
Prezidentė Zurabišvili savo kalboje Seime akcentavo:
– Sakartvelo siekį tapti ES nare
– Bendras demokratines vertybes
– Istorinę Lietuvos ir Sakartvelo draugystę
– Būtinybę stiprinti regioninį bendradarbiavimą Rusijos grėsmės akivaizdoje
Diplomatiniai atgarsiai ir ateities perspektyvos
Nepaisant šio incidento, Sakartvelo ambasada Lietuvoje oficialiai nereagavo į Seimo nario poelgį. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai pabrėžė, kad vieno parlamentaro veiksmai neatspindi oficialios Lietuvos pozicijos.
Politologai atkreipia dėmesį, kad šis incidentas atskleidžia platesnį kontekstą – Lietuvos politikų susirūpinimą dėl Sakartvelo demokratijos raidos krypties. Vilniaus universiteto politologas Tomas Janeliūnas pastebi: „Tai simptomas gilesnių nesutarimų tarp Lietuvos ir dabartinės Sakartvelo valdžios. Lietuva tradiciškai palaiko provakarietiškas jėgas regione, o dabartinė Sakartvelo valdančioji partija kaltinama posūkiu Rusijos link.”
Tarp diplomatijos ir vertybių: kur brėžiamos ribos?
Šis incidentas iškelia fundamentalų klausimą apie tai, kaip derinti diplomatinį protokolą ir vertybinę politiką. Viena vertus, diplomatinis protokolas reikalauja pagarbos užsienio valstybių atstovams. Kita vertus, demokratinėse visuomenėse politikai turi teisę ir pareigą išreikšti savo poziciją.
Sakartvelas išlieka svarbus Lietuvos partneris Pietų Kaukaze ir potencialus sąjungininkas euroatlantinėje erdvėje. Tačiau pastarųjų metų politiniai pokyčiai šalyje kelia nerimą Vakarų partneriams. Šiame kontekste Ąžuolo protestas, nors ir sukėlęs diplomatinį nepatogumą, atspindi realią įtampą tarp pragmatinės diplomatijos ir vertybinės politikos – dilemą, su kuria Lietuva ir kitos demokratinės valstybės susiduria vis dažniau šiuolaikiniame geopolitiniame žemėlapyje.