Seimo rūmuose sužibėjo šachmatų protai: tradicinis turnyras subūrė skirtingas kartas
Seime vyko tradicinės šachmatų varžybos, kuriose dalyvavo įvairių amžiaus grupių šachmatininkai. Renginys pritraukė ne tik profesionalius žaidėjus, bet ir mėgėjus, norinčius išbandyti savo jėgas šioje intelektualioje sporto šakoje. Varžybos vyko draugiškoje atmosferoje, o dalyviai turėjo galimybę pasidalinti savo patirtimi ir strategijomis.
Šių metų turnyre dalyvavo rekordinis skaičius dalyvių – net 78 šachmatininkai, tarp kurių buvo 12 Seimo narių, keletas tarptautinių meistrų ir didmeistrių bei jaunieji talentai iš visos Lietuvos. Jauniausiam dalyviui buvo vos 9 metai, o vyriausias šachmatininkas pasitiko jau 84-ąjį gimtadienį.
Turnyrą atidarė Seimo Pirmininkas, pabrėždamas šachmatų svarbą kritinio mąstymo ugdymui ir strateginio planavimo įgūdžiams. „Šachmatai – tai ne tik žaidimas, bet ir gyvenimo mokykla, kurioje mokomės numatyti kelis žingsnius į priekį”, – kalbėjo jis.
Įspūdingi susirėmimai ant 64 langelių lentos
Varžybos vyko šveicarišką sistema 7 ratais, kiekvienam žaidėjui skiriant po 15 minučių partijos žaidimui su 5 sekundžių priedu už kiekvieną atliktą ėjimą. Ypač įtempta kova vyko tarp tarptautinio meistro Tomo Laurušo ir jaunojo talento Martyno Petraičio, kurio partija baigėsi sensacinga 14-mečio pergale.
Turnyre dalyvavo ir Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Čermoškinas, kuris pasidalino planais dėl šachmatų populiarinimo šalies mokyklose. „Šiuo metu jau turime 47 mokyklas, kuriose šachmatai įtraukti į neformalaus ugdymo programas, o iki 2025 metų planuojame šį skaičių padvigubinti”, – teigė federacijos vadovas.
Šachmatų treneris ir tarptautinis meistras Vaidas Šakalys pabrėžė, kad Lietuvoje auga nauja talentinga šachmatininkų karta. „Šiandien matėme kelis labai perspektyvius jaunuolius, kurie jau dabar gali mesti rimtą iššūkį patyrusiems žaidėjams. Tai teikia vilčių, kad ateityje Lietuva turės daugiau tarptautinio lygio šachmatininkų”, – sakė jis.
Šachmatų kultūros puoselėjimas
Renginio metu veikė ir šachmatų istorijos ekspozicija, kurioje buvo galima pamatyti unikalius eksponatus – nuo senovinių medinių figūrų iki legendinių Lietuvos šachmatininkų trofėjų. Lankytojai galėjo susipažinti su Lietuvos šachmatų istorija, prasidėjusia dar 1921 metais, kai buvo įkurta pirmoji šachmatų organizacija.
Šachmatų entuziastas ir kolekcininkas Juozas Rimkus pristatė savo kolekciją, kurioje – unikalūs šachmatų rinkiniai iš įvairių pasaulio šalių. „Kiekvienas rinkinys turi savo istoriją ir atspindi šalies kultūrą. Pavyzdžiui, šie dramblio kaulo šachmatai iš Indijos buvo pagaminti XIX amžiaus pabaigoje ir priklausė vienam maharadžai”, – pasakojo kolekcininkas.
Šachmatai – tiltas tarp kartų
Šis renginys tapo puikia proga ne tik pasivaržyti, bet ir užmegzti naujas pažintis bei sustiprinti šachmatų bendruomenę Lietuvoje. Organizatoriai džiaugėsi dideliu susidomėjimu ir tikisi, kad tokios varžybos taps dar populiaresnės ateityje.
Ypač džiugino tai, kad turnyre dalyvavo tiek skirtingų kartų atstovų. Jauniausieji dalyviai galėjo pasisemti patirties iš vyresnių šachmatininkų, o šie – užsikrėsti jaunimo entuziazmu ir naujomis idėjomis.
„Mane žavi šachmatų demokratiškumas – prie lentos susėda ir devynmetis, ir aštuoniasdešimtmetis, ir Seimo narys, ir moksleivis”, – pastebėjo vienas iš organizatorių. „Čia nėra socialinių barjerų, tik protas prieš protą.”
Juoda ir balta: ne tik lentoje, bet ir gyvenime
Tradicinis Seimo šachmatų turnyras dar kartą įrodė, kad ši senovinė žaidimo forma išlieka aktuali ir šiuolaikiniame pasaulyje. Šachmatai moko kantrybės, strateginio mąstymo ir pagarbos priešininkui – savybių, kurių taip dažnai trūksta mūsų kasdienybėje. Matydami, kaip prie šachmatų lentos susiburia skirtingų kartų, profesijų ir įsitikinimų žmonės, galime tikėtis, kad šis intelektualus žaidimas ir toliau bus tiltas, jungiantis mūsų visuomenę. O kai kitais metais Seimo koridoriuose vėl suskambės šachmatų laikrodžių tiksėjimas, galėsime sakyti – tradicija tęsiasi, ir ji stipresnė nei bet kada.