Savivaldybėms gali būti privaloma įkurdinti Seimo narių biurus
Lietuvos savivaldybėms, kurios nenori įkurdinti Seimo narių biurų, gali tekti susidurti su nauju įpareigojimu. Seimo nariai dažnai susiduria su problema, kai savivaldybės nenori suteikti patalpų jų biurams, todėl svarstoma įvesti privalomą reikalavimą savivaldybėms suteikti patalpas Seimo narių biurams.
Šis klausimas kyla dėl to, kad kai kurios savivaldybės atsisako bendradarbiauti, o tai apsunkina Seimo narių darbą ir jų galimybes bendrauti su rinkėjais. Naujas įpareigojimas galėtų užtikrinti, kad Seimo nariai turėtų tinkamas sąlygas dirbti savo rinkimų apygardose ir efektyviau atstovauti savo rinkėjams.
Pagal dabartinę tvarką, Seimo nariai gauna lėšų biuro nuomai ir išlaikymui, tačiau neretai susiduria su kliūtimis ieškant tinkamų patalpų. Statistika rodo, kad iš 141 Seimo nario apie 30% susiduria su sunkumais įkurdinant savo biurus savivaldybėse. Ypač ši problema aktuali mažesnėse savivaldybėse, kur tinkamų patalpų pasirinkimas ribotas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Rasa Budbergytė pažymi: „Parlamentarai turi turėti galimybę susitikti su rinkėjais, išgirsti jų problemas. Kai savivaldybė nesuteikia patalpų, tai tampa iššūkiu vykdant tiesiogines pareigas.”
Kitų šalių praktika
Latvijoje ir Estijoje jau veikia panašios sistemos, kur savivaldybės privalo užtikrinti patalpas parlamentarų biurams. Šiose šalyse tai padeda išlaikyti glaudesnį ryšį tarp rinkėjų ir jų išrinktų atstovų.
Lietuvos savivaldybių asociacija į šį pasiūlymą žiūri atsargiai. Asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigia: „Suprantame parlamentarų poreikius, tačiau reikia įvertinti ir savivaldybių galimybes. Kai kurios savivaldybės ir taip susiduria su patalpų trūkumu savo funkcijoms vykdyti.”
Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus, Seimo nariui skiriama iki 1,2 tūkst. eurų per mėnesį parlamentinei veiklai, iš kurių dalis gali būti naudojama biuro nuomai. Tačiau šios sumos dažnai nepakanka, ypač didmiesčiuose, kur nuomos kainos aukštesnės.
Galimi sprendimo būdai
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomi keli variantai:
- Įpareigoti savivaldybes suteikti patalpas nemokamai
- Nustatyti lengvatinį nuomos tarifą
- Sudaryti galimybę dalintis patalpomis su kitomis valstybinėmis institucijomis
Seimo narys Dainius Gaižauskas siūlo kompromisą: „Galėtume numatyti, kad savivaldybės suteikia patalpas už simbolinę kainą, o valstybė kompensuotų savivaldybėms patiriamus komunalinius kaštus.”
Demokratijos kaina ar būtinybė?
Šis pasiūlymas dar bus svarstomas ir diskutuojamas Seime, siekiant rasti geriausią sprendimą, kuris būtų naudingas tiek Seimo nariams, tiek savivaldybėms. Politologai pabrėžia, kad parlamentarų prieinamumas rinkėjams yra esminis demokratijos elementas, tačiau kartu reikia užtikrinti, kad nauji įpareigojimai savivaldybėms netaptų nepakeliama našta.
Vilniaus universiteto politologas Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį: „Parlamentaro biuras regionuose – ne prabanga, o būtinybė. Tai vienas iš būdų mažinti atotrūkį tarp centro ir periferijos, tačiau sprendimas turi būti subalansuotas.”
Tikimasi, kad šis klausimas bus išspręstas dar šios Seimo kadencijos metu, o naujas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2025 metų, kai bus išrinktas naujas Seimas. Tuo tarpu savivaldybės kviečiamos aktyviau įsitraukti į diskusiją ir siūlyti savo sprendimus, kaip užtikrinti parlamentarų darbo sąlygas regionuose, išlaikant savivaldos autonomiją ir nepažeidžiant jų finansinių interesų.
Tarp politinių interesų ir savivaldos autonomijos
Parlamentarizmo stiprinimas regionuose neturėtų tapti dar vienu biurokratiniu galvos skausmu savivaldybėms. Tačiau kartu negalima ignoruoti fakto, kad be tinkamos infrastruktūros Seimo nariai negali efektyviai atstovauti rinkėjų interesams. Šioje įtampoje tarp centrinės valdžios ir savivaldos slypi platesnis klausimas apie galios pusiausvyrą mūsų valstybėje. Galbūt vietoj prievartos mechanizmų vertėtų kurti skatinamąsias priemones – savivaldybėms, suteikiančioms patalpas parlamentarams, galėtų būti numatytos papildomos lėšos ar kitos privilegijos. Taip būtų išlaikoma savivaldos autonomija ir kartu stiprinamas demokratinis atstovavimas. Kaip bebūtų, šis klausimas – ne tik apie patalpas, bet ir apie tai, kaip suprantame demokratiją ir atstovavimą 21-ame amžiuje.