Seimo konservatoriai kreipėsi į VMI dėl Palucko įmonių mokestinių prievolių

Seimo konservatoriai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl socialdemokrato Gintauto Palucko valdomų įmonių. Jie prašo patikrinti, ar šios įmonės tinkamai vykdo savo mokestines prievoles. Konservatoriai teigia, kad yra pagrindo manyti, jog gali būti pažeidimų, susijusių su mokesčių mokėjimu.

Šis žingsnis žengtas po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimus pažeidimus Palucko valdomose įmonėse. VMI turės išsiaiškinti, ar šios įmonės laikosi visų teisės aktų reikalavimų ir ar nėra pažeidimų, susijusių su mokesčių mokėjimu.

Kreipimosi aplinkybės ir politinis kontekstas

Kreipimąsi į VMI pasirašė grupė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, tarp kurių – Andrius Kubilius ir Gabrielius Landsbergis. Jų teigimu, žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie Palucko verslo ryšius kelia pagrįstų abejonių dėl mokestinių prievolių vykdymo.

Gintautas Paluckas, buvęs LSDP pirmininkas (2017-2021 m.), šiuo metu yra vienas ryškiausių socialdemokratų partijos veidų ir potencialus kandidatas į Seimą 2024 m. rinkimuose. Jis valdo keletą įmonių, tarp kurių – konsultacinė bendrovė „GP Consulting” ir nekilnojamojo turto valdymo įmonė „Ginto investicijos”.

Politologai pastebi, kad toks konservatorių kreipimasis turi ir politinį atspalvį, ypač artėjant Seimo rinkimams, kai socialdemokratai pagal apklausas išlieka vieni populiariausių.

Palucko pozicija ir ankstesnės kontraversijos

Paluckas teigia, kad jo įmonės veikia teisėtai ir kad jis yra pasirengęs bendradarbiauti su VMI tyrimo metu. „Mano verslo veikla visada buvo skaidri, visos mokestinės prievolės vykdomos laiku ir tinkamai. Šį konservatorių žingsnį vertinu kaip politinį spaudimą ir bandymą diskredituoti oponentus”, – savo feisbuko paskyroje rašė politikas.

Verta paminėti, kad tai ne pirmas kartas, kai Palucko verslo reikalai atsiduria viešumo akiratyje. 2019 m. buvo kilusi diskusija dėl jo įmonės „GP Consulting” gautų užsakymų iš savivaldybių įmonių. Tuomet etikos sargai pažeidimų nenustatė.

VMI procedūros ir galimos pasekmės

VMI, gavusi tokį kreipimąsi, pagal nustatytas procedūras turi įvertinti pateiktą informaciją ir nuspręsti, ar pradėti mokestinį patikrinimą. Paprastai tokie patikrinimai trunka nuo kelių mėnesių iki metų, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo.

Mokesčių ekspertai pastebi, kad politikų valdomų įmonių patikrinimai dažnai sulaukia didesnio visuomenės dėmesio, tačiau procedūros yra tokios pačios kaip ir kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

„VMI vertina rizikas pagal objektyvius kriterijus, o ne pagal tai, kas yra įmonės savininkas. Tačiau viešas asmuo turi suvokti, kad jo verslo veikla bus atidžiau stebima”, – teigia mokesčių konsultantas Ramūnas Vilpišauskas.

Politinės šachmatų partijos: kas slypi už mokestinių ginčų?

Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes Paluckas yra žinomas politikas ir buvęs socialdemokratų partijos lyderis. Konservatoriai tikisi, kad VMI tyrimas padės išsiaiškinti visas aplinkybes ir užtikrinti, kad visi mokesčių mokėtojai laikytųsi įstatymų.

Tačiau už šio konkretaus atvejo galima įžvelgti platesnį politinį žaidimą. Lietuvos politinėje arenoje pastaruoju metu ryškėja tendencija naudoti kontroliuojančias institucijas kaip politinės kovos įrankį. Tai kelia klausimų apie institucijų nepriklausomumą ir politikų atsakomybę.

Nepriklausomai nuo šio tyrimo baigties, akivaizdu, kad politikų verslo interesai ir toliau išliks jautri tema. Visuomenė teisėtai tikisi aukštesnių skaidrumo standartų iš išrinktų atstovų, o politikai turi suprasti, kad jų finansiniai reikalai bus vertinami griežčiau nei eilinių piliečių. Galbūt šis atvejis pasitarnaus kaip priminimas, kad demokratijoje niekas nėra aukščiau įstatymo, o skaidrumas yra ne tik gražus žodis rinkimų kampanijose, bet ir kasdienė praktika.