Liberalų sąjūdis atsisako dalyvauti R. Žemaitaičio neliečiamybės komisijoje
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pranešė, kad nedalyvaus komisijoje, kuri nagrinės Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės klausimą. Frakcijos atstovai teigia, kad jų sprendimas grindžiamas tuo, jog komisijos sudarymas ir jos veikla gali būti politiškai motyvuoti. Jie pabrėžia, kad teisinės neliečiamybės klausimai turėtų būti sprendžiami objektyviai ir nešališkai, o ne tapti politinių kovų įrankiu.
Frakcija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo teisinės neliečiamybės instituto devalvavimo, jei jis bus naudojamas politiniams tikslams. Šis sprendimas buvo priimtas po vidinių diskusijų ir konsultacijų su teisininkais. Frakcija ragina kitus Seimo narius taip pat atsakingai vertinti situaciją ir užtikrinti, kad teisinės neliečiamybės klausimai būtų sprendžiami laikantis teisės principų.
Kontroversijos aplink R. Žemaitaitį
Primename, kad Remigijus Žemaitaitis, partijos „Laisvė ir teisingumas” pirmininkas, atsidūrė dėmesio centre po to, kai generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo. Prokuratūra siekia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, susijusių su galimu piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.
Žemaitaitis, kuris anksčiau buvo „Tvarkos ir teisingumo” partijos pirmininkas, ne kartą yra patekęs į skandalus. 2022 metais jis sukėlė kontroversiją dėl savo pasisakymų socialiniuose tinkluose, o 2023 metais buvo kritikuojamas dėl pozicijos įvairiais užsienio politikos klausimais.
Teisinis neliečiamybės institutas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnis numato, kad Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Tačiau ši neliečiamybė nėra absoliuti – Seimas gali panaikinti parlamentaro neliečiamybę, jei tam yra pagrįstų priežasčių.
Per pastaruosius dešimtmečius Seimas yra nagrinėjęs ne vieną parlamentaro neliečiamybės panaikinimo atvejį. Pavyzdžiui, 2018 metais buvo panaikinta tuometinio Seimo nario Artūro Skardžiaus neliečiamybė, o 2016 metais – Kęsto Pūko.
Liberalų sąjūdžio pozicija
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen komentare žiniasklaidai pabrėžė: „Mūsų sprendimas nedalyvauti šioje komisijoje nėra R. Žemaitaičio palaikymas ar nepritarimas prokuratūros veiksmams. Tai principinė pozicija dėl parlamentinių procedūrų naudojimo.”
Ji taip pat pridūrė, kad frakcija mato riziką, jog komisijos darbas gali virsti politiniu spektakliu, ypač artėjant 2024 metų Seimo rinkimams. Liberalų sąjūdis ragina visas politines jėgas susilaikyti nuo teisinių institutų naudojimo politinei kovai.
Politinė temperatūra kyla
Ši situacija atspindi platesnį politinį kontekstą Lietuvoje. Artėjant 2024 metų Seimo rinkimams, politinė įtampa didėja, o parlamentinės procedūros vis dažniau tampa politinių manevrų dalimi. Teisininkai įspėja, kad toks teisės institutų naudojimas politiniams tikslams gali pakenkti jų legitimumui ilgalaikėje perspektyvoje.
Konstitucijos ekspertas prof. Vytautas Sinkevičius yra pažymėjęs, kad „parlamentaro neliečiamybė yra ne asmeninė privilegija, o parlamentarizmo apsaugos priemonė, todėl sprendimai dėl jos panaikinimo turi būti grindžiami tik teisiniais, o ne politiniais motyvais”.
Kas toliau už politinio šachmatų žaidimo?
Nepaisant Liberalų sąjūdžio atsisakymo dalyvauti, komisija dėl R. Žemaitaičio neliečiamybės greičiausiai bus sudaryta ir pradės darbą. Tačiau šis atvejis vėl atveria diskusiją apie tai, kiek parlamentinės procedūros yra atsparios politiniam spaudimui ir manipuliacijoms.
Parlamentaro neliečiamybės institutas buvo sukurtas ne tam, kad apsaugotų politikus nuo atsakomybės, bet kad užtikrintų parlamento nepriklausomumą nuo išorinio spaudimo. Kai šis institutas tampa politinių žaidimų dalimi, kyla pavojus ne tik konkrečiam atvejui, bet ir visai parlamentinei demokratijai. Todėl, nepriklausomai nuo R. Žemaitaičio bylos baigties, svarbu, kad Lietuvos politinė bendruomenė rastų būdų apsaugoti savo institucijas nuo trumpalaikių politinių interesų ir išlaikytų jų patikimumą visuomenės akyse.