Kontroversiška Noreikos atminimo lenta Šiauliuose nuimta naktį
Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta, o šis veiksmas sukėlė įtarimų dėl galimo savavaliavimo. Šis incidentas įvyko naktį, kai nežinomi asmenys nuėmė lentą, skirtą pagerbti Jono Noreikos atminimą. Šiaulių miesto savivaldybė pranešė, kad šis veiksmas nebuvo suderintas su jokia institucija, todėl pradėtas tyrimas dėl galimo savavaliavimo.
Istorinis kontekstas
Jono Noreikos atminimo lenta jau anksčiau buvo tapusi diskusijų objektu dėl jo veiklos Antrojo pasaulinio karo metu. Noreika buvo kaltinamas bendradarbiavimu su naciais, tačiau taip pat yra žinomas kaip pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis. Šios prieštaringos aplinkybės sukėlė visuomenės susiskaldymą dėl jo atminimo įamžinimo.
Noreika, gimęs 1910 m. spalio 8 d. Šukioniuose, Pakruojo rajone, buvo Lietuvos karininkas, teisininkas ir rezistentas. 1941 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais jis ėjo Šiaulių apskrities viršininko pareigas, o vėliau dalyvavo antisovietiniame pogrindyje. 1946 m. kovo 16 d. buvo suimtas NKVD ir 1947 m. vasario 26 d. sušaudytas Vilniuje.
Istorikai nesutaria dėl Noreikos vaidmens Holokausto metu. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) 2015 m. paskelbė išvadą, kad nėra duomenų, jog Noreika būtų dalyvavęs žydų žudynėse. Tačiau kai kurie istorikai ir žydų organizacijos teigia, kad būdamas Šiaulių apskrities viršininku, jis pasirašė įsakymus dėl žydų perkėlimo į getą ir jų turto nusavinimo.
Reakcijos į incidentą
Šiaulių miesto meras teigė, kad tokie veiksmai, kaip savavališkas atminimo lentų nuėmimas, nėra priimtini ir turi būti sprendžiami teisėtais būdais. Jis pabrėžė, kad būtina laikytis įstatymų ir gerbti istorijos atminimą, net jei jis yra prieštaringas.
„Mes negalime leisti, kad istoriniai vertinimai būtų sprendžiami naktiniais reidais. Tokios problemos turi būti sprendžiamos viešose diskusijose, įtraukiant istorikus, visuomenę ir atsakingas institucijas,” – teigė meras.
Šis atvejis primena 2019 m. įvykius Vilniuje, kai tuometinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius nurodė nukabinti Jono Noreikos atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos. Šis sprendimas sukėlė didelį pasipiktinimą tarp dalies visuomenės, o lenta vėliau buvo pakabinta iš naujo, tačiau netrukus vėl nuimta.
Lietuvos žydų bendruomenė ne kartą yra išreiškusi poziciją, kad Noreikos pagerbimas yra skausmingas Holokausto aukų atminimui. Tuo tarpu Noreikos anūkė Silvia Foti, išleidusi knygą „Nacių šešėlyje: senelio paslaptis”, taip pat kvestionavo savo senelio vaidmenį karo metais.
Istorinės atminties kryžkelėse
Šis incidentas dar kartą iškėlė klausimus apie tai, kaip turėtų būti vertinami ir įamžinami istoriniai veikėjai, kurių veikla buvo prieštaringa. Visuomenėje vyksta diskusijos apie tai, kaip derėtų elgtis su tokiais atvejais, siekiant išlaikyti istorijos atminimą ir tuo pačiu gerbti visų pusių jausmus.
Istorinės atminties politika Lietuvoje išlieka sudėtinga ir jautri tema. Daugelis istorikų pabrėžia, kad būtina atsisakyti „juoda-balta” požiūrio į sudėtingą karo laikotarpį. Noreikos atvejis atskleidžia, kaip sunku suderinti skirtingus istorijos vertinimus – vieni jį laiko didvyriu, kovojusiu prieš sovietų okupaciją, kiti – kolaborantu, prisidėjusiu prie Holokausto.
Galbūt vietoj lentų kabinimo ar nukabinimo, reikalingos išsamesnės diskusijos, muziejai ir edukacinės programos, kurios leistų visuomenei geriau suprasti sudėtingą to meto kontekstą. Naktiniai reidai prieš atminimo ženklus tik gilina susiskaldymą, o ne padeda rasti bendrą kalbą. Mūsų istorija, kad ir kokia sudėtinga ji būtų, reikalauja atsakingo ir pagarbaus požiūrio – tiek į herojus, tiek į aukas.