Šiauliuose pašalinta generolo Vėtros atminimo lenta
Šiauliuose buvo pašalinta generolo Vėtros atminimo lenta, remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu. Šis sprendimas buvo priimtas po ilgų diskusijų ir vertinimų dėl generolo Vėtros veiklos Antrojo pasaulinio karo metu. Generolas Vėtra, kurio tikrasis vardas buvo Jonas Noreika, yra prieštaringai vertinama asmenybė dėl jo galimo dalyvavimo Holokausto įvykiuose Lietuvoje.
Tyrimo aplinkybės ir faktai
LGGRTC atliko tyrimą ir nusprendė, kad atminimo lenta turėtų būti pašalinta, siekiant išvengti istorinių nesusipratimų ir pagerbti Holokausto aukų atminimą. Lenta buvo įrengta ant pastato Šiaulių centre 2018 metais ir jau tada sukėlė nemažai diskusijų.
Jonas Noreika (1910-1947), slapyvardžiu Generolas Vėtra, yra žinomas kaip antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, tačiau istorikai nustatė, kad 1941 m. vasarą, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, jis pasirašė įsakymus dėl žydų perkėlimo į getą ir jų turto konfiskavimo. Šie faktai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 metų sprendime.
Visuomenės reakcija
Šis sprendimas sukėlė įvairių reakcijų visuomenėje, kai kurie žmonės palaiko šį žingsnį, o kiti mano, kad tai yra istorijos perrašymas. Prie Šiaulių savivaldybės susirinko apie 50 protestuotojų, reikalaujančių palikti lentą vietoje, argumentuodami, kad Noreika buvo Lietuvos laisvės kovotojas.
Lietuvos žydų bendruomenė išreiškė palaikymą LGGRTC sprendimui, pabrėždama, kad Holokausto aukų atminimas turi būti gerbiamas, o istoriniai faktai negali būti ignoruojami. Bendruomenės pirmininkas Faina Kukliansky teigė: „Tai svarbus žingsnis pripažįstant sudėtingą mūsų šalies istoriją.”
Tuo tarpu kai kurie istorikai ir politikai, įskaitant Seimo narį Audrių Naką, kritikavo sprendimą, teigdami, kad Noreikos veiksmai turėtų būti vertinami to meto istorinio konteksto rėmuose.
Istorinė perspektyva
Jonas Noreika 1946 metais buvo suimtas sovietų saugumo ir 1947 m. vasario 26 d. sušaudytas. 1997 metais jam po mirties buvo suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas už antisovietinę veiklą.
Diskusijos dėl Noreikos vaidmens Holokausto įvykiuose tapo ypač intensyvios po 2018 metais išleistos rašytojos Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroff’o knygos „Mūsiškiai”, kurioje buvo nagrinėjamas lietuvių dalyvavimas Holokausto nusikaltimuose.
LGGRTC generalinė direktorė Birutė Burauskaitė paaiškino, kad centras siekia objektyviai vertinti istorinius faktus: „Mūsų tikslas nėra nuteisti ar išteisinti, bet pateikti istorinius faktus remiantis dokumentais ir liudijimais.”
Atminties vingiai: tarp didvyriškumo ir atsakomybės
Generolo Vėtros atminimo lentos pašalinimas Šiauliuose simbolizuoja platesnį Lietuvos visuomenės susidūrimą su sudėtinga XX amžiaus istorija. Kaip tauta, mes vis dar mokomės suderinti pagarbą antisoviętinės rezistencijos kovotojams su atsakomybe už Holokausto tragedijos pripažinimą.
Istorinė atmintis nėra monolitas – ji nuolat kinta ir vystosi, remdamasi naujais tyrimais ir visuomenės vertybių evoliucija. Galbūt svarbiausia šioje istorijoje yra ne tai, ar lenta kabės ant sienos, bet mūsų, kaip visuomenės, gebėjimas atvirai kalbėti apie sudėtingus praeities klausimus, pripažinti skirtingas istorines patirtis ir kartu kurti bendrą ateitį, pagrįstą tiesa ir pagarba visoms aukoms.