Netikėtas posūkis: Pchenjano kariai atsiduria europiniame kare
Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaida vis dažniau skelbia pranešimus, kurie dar prieš metus būtų atrodę kaip scenarijus kokiam nors fantastiniam trilerui. Šiaurės Korėjos kariai – vienos izoliuočiausių pasaulio šalių karinės pajėgos – dabar tarnauja Rusijos pusėje kare prieš Ukrainą. Tai nėra gandai ar nepatvirtinta informacija. Pietų Korėjos žvalgybos tarnybos, JAV Pentagono ir Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos teritorijoje, o vėliau permesti į fronto linijas.
Šis reiškinys kelia daugybę klausimų. Kodėl Kim Jong Unas nusprendė siųsti savo karius į svetimą karą? Kokia iš tikrųjų šių karių kovinė vertė? Ir svarbiausia – ką tai reiškia tarptautinei saugumui ir karo eigai Ukrainoje? Šie klausimai nėra tik akademinio pobūdžio – jų atsakymai gali lemti tolesnę konflikto raidą ir geopolitinę pusiausvyrą ne tik Europoje, bet ir Azijoje.
Kaip Pchenjano kariai atsidūrė Rusijos žemėje
Pirmi pranešimai apie galimą Šiaurės Korėjos karių dalyvavimą kare pasirodė 2024 metų rudenį. Iš pradžių tai atrodė kaip dar viena karo meto dezinformacija, tačiau įrodymai pradėjo krautis vienas ant kito. Pietų Korėjos žvalgybos tarnybos paskelbė palydovinių nuotraukų, kuriose matyti kariniai laivai, gabenantys karius iš Šiaurės Korėjos uostų į Vladivostoką. Vėliau pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti azijietiškos išvaizdos kariai Rusijos karinėse bazėse.
Pagal turimus duomenis, į Rusiją buvo permesta nuo 10 000 iki 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Jie pirmiausia buvo apgyvendinti Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur jiems buvo išduota Rusijos karinė uniforma ir ginklai. Vėliau dauguma šių karių buvo permesti į Kursko sritį – tą patį regioną, kurį dalinai kontroliuoja Ukrainos pajėgos po vasaros puolimo operacijos.
Logistika čia nėra paprasta. Šiaurės Korėjos kariai kalba tik korėjietiškai, o rusų kalbos nemoka beveik niekas. Tai sukuria milžiniškų komunikacijos problemų fronte. Rusijos kariuomenė bando spręsti šią problemą skirdama vertėjus ir formuodama atskirus dalinius, tačiau realybėje koordinacija lieka sudėtinga. Kai kurie šaltiniai teigia, kad Šiaurės Korėjos kariai veikia atskiromis grupėmis po 20-30 žmonių, kurioms vadovauja rusų karininkai.
Kodėl Kim Jong Unas nusprendė siųsti savo karius
Šiaurės Korėjos sprendimas įsitraukti į karą Europoje nėra spontaniškas. Tai gerai apgalvota strategija, kuri atitinka Pchenjano ilgalaikius interesus. Pirma, Šiaurės Korėja gauna iš Rusijos tai, ko jai labai reikia – pinigus, maisto produktus ir, kas svarbiausia, karinę technologiją. Ekspertai vertina, kad už kiekvieną karį Šiaurės Korėja gauna apie 2000 dolerių per mėnesį. Tai gali atrodyti nedaug, bet kai kalbame apie 10 000 karių, per metus susidaro apie 240 milijonų dolerių suma – milžiniška pinigų injekcija izoliuotai šalies ekonomikai.
Antra, ir galbūt dar svarbiau, Šiaurės Korėja gauna unikalią galimybę išbandyti savo karius tikrose kovose. Šiaurės Korėjos kariuomenė nuo 1953 metų nedalyvavo jokiuose rimtuose kariniuose konfliktuose. Jų kariai mokomi pagal sovietmečio taktiką, kuri niekada nebuvo patikrinta šiuolaikinėje karo aplinkoje. Dabar jie gauna kovinio patyrimo prieš NATO ginklus ir taktiką – žinios, kurios Pchenjanui yra neįkainojamos.
Trečia, tai yra politinis signalas Vakarams. Kim Jong Unas demonstruoja, kad Šiaurės Korėja nėra izoliuota, kad ji turi sąjungininkų ir gali projektuoti savo karinę galią už savo sienų. Tai stiprina jo pozicijas derybose su JAV ir kitomis Vakarų šalimis.
Kokia tikroji šių karių kovinė vertė
Čia prasideda įdomiausia dalis. Šiaurės Korėja turi vieną didžiausių pasaulyje kariuomenių – apie 1,2 milijono aktyvių karių. Tačiau dydis nereiškia kokybės. Šiaurės Korėjos kariai kenčia nuo chroniškai prastos mitybos – vidutinis karys yra mažesnis ir lengvesnis nei jo Pietų Korėjos kolega. Jų mokymas yra intensyvus, bet paremtas pasenusia doktrina. Jie neturi patirties naudojant šiuolaikines komunikacijos sistemas, dronus ar tiksliuosius ginklus.
Pirmieji susidūrimai su Ukrainos pajėgomis parodė mišrų vaizdą. Kai kurie Ukrainos kariai pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai kovoja atkakliai ir nesitraukia net patyrę didelių nuostolių. Tai atitinka tai, ką žinome apie Šiaurės Korėjos karinę kultūrą – griežtą discipliną ir ideologinį indoktrinaciją. Tačiau tuo pat metu jie daro elementarių klaidų – blogai įsitvirtina, nesupranta šiuolaikinės taktikos, neveiksmingai naudoja ryšio priemones.
Yra pranešimų, kad Šiaurės Korėjos karių nuostoliai yra neproporcingai dideli. Kai kurie šaltiniai teigia, kad per pirmuosius mėnesius žuvo ar buvo sužeista iki trečdalio permestų karių. Tai rodo, kad nors jie ir turi motyvacijos, jiems trūksta praktinių įgūdžių išgyventi šiuolaikiniame kare, kur dronai stebi kiekvieną judesį, o artilerija gali smogti su centimetrų tikslumu.
Kaip reaguoja tarptautinė bendruomenė
Šiaurės Korėjos karių pasirodymą Ukrainoje tarptautinė bendruomenė sutiko su nerimu ir pasmerkimu. Pietų Korėja nedelsiant sušaukė nacionalinio saugumo tarybos posėdį ir pareiškė, kad tai yra rimtas grėsmės signalas. Seulas netgi užsiminė apie galimybę pradėti tiekti ginklus Ukrainai – žingsnis, kurio iki šiol vengė dėl savo politikos nesiųsti ginklų į aktyvių konfliktų zonas.
JAV ir NATO šalys įtraukė šį klausimą į savo sankcijų paketus. Tačiau realybė tokia, kad Šiaurės Korėja jau yra viena labiausiai sankcijomis apkrautų šalių pasaulyje, todėl papildomos sankcijos vargu ar turės didelį poveikį. Svarbiau yra tai, kad šis įvykis dar labiau suartino Pietų Korėją su Vakarų sąjungininkais ir gali paskatinti Seulą aktyviau įsitraukti į paramą Ukrainai.
Jungtinės Tautos taip pat pasisakė prieš Šiaurės Korėjos karių dalyvavimą kare, tačiau be Kinijos ir Rusijos paramos Saugumo Taryboje bet kokios rezoliucijos yra neįmanomos. Kinija, nors ir nepalaikanti viešai Šiaurės Korėjos karių siuntimo, tyliai stebi situaciją – Pekinas nori išlaikyti Pchenjaną savo įtakos sferoje ir nenori, kad Šiaurės Korėja per daug suartėtų su Maskva.
Ką tai reiškia karo eigai Ukrainoje
Praktiškai kalbant, 10-12 tūkstančių papildomų karių nėra skaičius, kuris galėtų iš esmės pakeisti karo eigą. Rusija jau turi fronte šimtus tūkstančių karių, ir dar keletas tūkstančių, net ir gerai išmokyti, nepadarytų lemiamos įtakos. Tačiau simbolinė reikšmė yra didžiulė. Tai rodo, kad Rusija patiria tokį didelį karių trūkumą, jog priversta kreiptis į Šiaurės Korėją – šalį, kuri pati kenčia nuo ekonominių sunkumų.
Šiaurės Korėjos karių naudojimas taip pat leidžia Rusijai tausoti savo žmogiškuosius išteklius. Kiekvienas žuvęs Šiaurės Korėjos karys – tai vienu mažiau žuvęs rusas, o tai svarbu Kremliui, kuris bando sumažinti visuomenės nepasitenkinimą dėl aukų. Šiaurės Korėjos kariai dažniausiai naudojami pavojingiausiose operacijose – puolimuose per atvirą vietovę, šturmuojant įtvirtintas pozicijas.
Ukrainos pajėgoms tai sukuria papildomų iššūkių, nors ir ne tokių didelių, kaip galėtų atrodyti. Pagrindinė problema – tai rodo, kad Rusija gali rasti būdų papildyti savo pajėgas, net jei ir ne itin efektyviais kariais. Jei Šiaurės Korėja nuspręstų siųsti daugiau karių – o kai kurie šaltiniai teigia, kad ji gali permesti iki 100 000 – tai jau būtų rimtesnis veiksnys.
Geopolitiniai padariniai už Ukrainos ribų
Šiaurės Korėjos įsitraukimas į karą Ukrainoje turi toli siekiančių pasekmių, kurios išeina už Europos ribų. Pirmiausia, tai stiprina Rusijos-Šiaurės Korėjos-Kinijos ašį. Nors Kinija oficialiai išlieka neutrali, praktiškai ji toleruoja šį bendradarbiavimą, o tai reiškia, kad formuojasi naujas autoritarinių režimų blokas, kuris mėgina priešintis Vakarų dominavimui.
Antra, tai kelia grėsmę Pietų Korėjai. Jei Šiaurės Korėjos kariai grįš namo su kovos patirtimi ir naujomis žiniomis apie Vakarų ginklus ir taktiką, tai padidins Šiaurės Korėjos karinį pajėgumą. Be to, mainais už karius Rusija gali perduoti Šiaurės Korėjai raketų technologijas ar branduolinių ginklų komponentus – tai būtų katastrofiška Azijos saugumo situacijai.
Trečia, tai sukuria precedentą. Jei Šiaurės Korėja gali siųsti karius į Ukrainą, kas kitas gali sekti šiuo pavyzdžiu? Ar Iranas gali siųsti savo karius? Ar Baltarusija gali būti priversta aktyviau įsitraukti? Tai atidaro Pandoros dėžutę, kur šalys trečiosios šalys gali tapti tiesioginiais karo dalyviais.
Kas laukia ateityje: scenarijai ir perspektyvos
Žvelgiant į ateitį, galimi keli scenarijai. Pirmas – Šiaurės Korėja toliau tęs karių siuntimą, palaipsniui didinant jų skaičių. Tai priklausys nuo to, kaip efektyviai Rusija galės juos panaudoti ir kiek Pchenjanui bus naudinga ši partnerystė. Jei nuostoliai bus per dideli ir nebus kompensuojami pakankamai vertingomis technologijomis ar pinigais, Kim Jong Unas gali nuspręsti sustabdyti šią programą.
Antras scenarijus – Šiaurės Korėjos kariai tampa nuolatiniu Rusijos kariuomenės komponentu, panašiai kaip samdinių grupės. Rusija galėtų naudoti juos kaip „kanoninį mėsą” intensyviausiose kautynėse, tausodama savo piliečius. Tai leistų Kremliui tęsti karą ilgiau, tačiau taip pat reikštų, kad Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo išorinių šaltinių.
Trečias, optimistiškesnis scenarijus – tarptautinis spaudimas ir praktinės problemos priverčia nutraukti šią programą. Jei Šiaurės Korėjos kariai pasirodys esą neefektyvūs, o jų išlaikymas per brangus, Rusija gali nuspręsti, kad geriau investuoti į savo karių mobilizaciją ir mokymą.
Praktiškai kalbant, Vakarams dabar svarbu stebėti šią situaciją ir reaguoti atitinkamai. Pietų Korėja turėtų būti įtraukta į glaudesnį bendradarbiavimą su NATO ir ES. Ukrainai turėtų būti suteikta daugiau žvalgybos informacijos apie Šiaurės Korėjos karių taktikos ypatumus ir silpnybes. O sankcijos turėtų būti taikomos ne tik Šiaurės Korėjai, bet ir tarpininkams, kurie padeda organizuoti karių transportavimą ir aprūpinimą.
Šiaurės Korėjos karių atsiradimas Rusijos pusėje – tai ne tik dar vienas keistas karo Ukrainoje epizodas. Tai ženklas, kad pasaulis keičiasi, kad senosios taisyklės nebegalioja, ir kad mums reikia būti pasiruošusiems dar netikėtesniems posūkiams. Karas Ukrainoje jau seniai peraugo savo regionines ribas ir tapo globaliu konfliktu, kuriame dalyvauja žaidėjai iš visų žemynų. Ir nors Šiaurės Korėjos karių įtaka fronto linijai gali būti ribota, jų buvimas ten yra aiškus signalas – šis karas dar toli gražu nesibaigė, ir jis gali įgauti dar netikėtesnių formų.