Teismas vėl atmetė S. Šiliausko prašymą dėl lygtinio paleidimo
Lietuvos teismas antrą kartą atmetė nuteistojo Sauliaus Šiliausko skundą dėl lygtinio paleidimo. Šiliauskas, kuris buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, siekė būti paleistas į laisvę anksčiau laiko, tačiau teismas nusprendė, kad jis dar nėra pasirengęs grįžti į visuomenę.
Teismo sprendime pabrėžiama, kad nuteistasis neparodė pakankamo pasitaisymo ir nėra įrodymų, jog jis nebekeltų grėsmės visuomenei. Šis sprendimas reiškia, kad Šiliauskas turės toliau atlikti savo bausmę iki numatyto termino pabaigos. Teismo atstovai teigia, kad tokie sprendimai priimami siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir skatinti nuteistuosius iš tikrųjų pasitaisyti prieš grįžtant į laisvę.
Bylos istorija
Saulius Šiliauskas 2015 metais buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Kauno apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl žiauraus susidorojimo su savo verslo partneriu po ilgalaikio konflikto dėl finansinių įsipareigojimų. Nusikaltimas sukrėtė vietos bendruomenę savo žiaurumu – auka buvo rasta su daugybiniais kūno sužalojimais nuošalioje miško vietovėje.
Pirmąjį prašymą dėl lygtinio paleidimo Šiliauskas pateikė 2021 metais, atlikus du trečdalius bausmės, tačiau jis buvo atmestas dėl nepakankamo elgesio pokyčio įkalinimo įstaigoje. Tuomet Pravieniškių pataisos namų administracija pateikė neigiamą charakteristiką, nurodydama, kad nuteistasis nevykdė socialinės reabilitacijos plano ir turėjo drausminių nuobaudų.
Teismo argumentai
Antrojo prašymo svarstymo metu teismas rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, kuris numato lygtinio paleidimo sąlygas. Teisėja Daiva Pranytė sprendime nurodė, kad:
- Nuteistasis per pastaruosius metus dalyvavo tik dviejose iš šešių rekomenduotų elgesio korekcijos programų
- Psichologinio įvertinimo išvadose nurodoma, kad Šiliauskas nepripažįsta savo kaltės pilna apimtimi
- Nėra užmezgęs stabilių socialinių ryšių, kurie padėtų integruotis į visuomenę
- Neturi aiškaus darbo ar gyvenamosios vietos plano paleidimo atveju
„Lygtinis paleidimas nėra nuteistojo teisė, o galimybė, kuri suteikiama įvertinus visas aplinkybes ir nustačius, kad asmuo pasitaisė”, – pabrėžė teisėja.
Gynybos pozicija
Šiliausko advokatas Tomas Venckus teigė, kad jo klientas padarė reikšmingą pažangą. Per pastaruosius 18 mėnesių jis neturėjo drausminių nuobaudų, įgijo staliaus specialybę pataisos namuose ir užmezgė ryšius su socialinės paramos organizacija „Naujas startas”, kuri būtų pasirengusi padėti jam integruotis.
„Mano klientas supranta savo klaidas ir yra pasirengęs atsakingai gyventi visuomenėje. Jis turi paramą iš šeimos narių, kurie pasirengę jį priimti ir padėti pradėti naują gyvenimą”, – teismo posėdyje teigė advokatas.
Žvilgsnis į bausmių sistemą
Šiliausko atvejis atspindi platesnę Lietuvos bausmių vykdymo sistemos problematiką. Statistika rodo, kad lygtinai paleistų asmenų recidyvo rodikliai siekia apie 35%, o tai kelia klausimų dėl reintegracijos programų efektyvumo.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto kriminologijos ekspertė dr. Ilona Michailovič pažymi, kad lygtinio paleidimo sistema Lietuvoje išlieka griežta: „Palyginus su Skandinavijos šalimis, mūsų teismai taiko konservatyvesnį požiūrį vertindami nuteistųjų pasitaisymą. Tai atspindi visuomenės požiūrį į bausmės tikslus, kur prevencija ir atpildas dažnai užgožia reabilitacijos aspektą.”
Tarp teisingumo ir antros galimybės
Šiliausko byla atskleidžia sudėtingą balansą tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir nuteistųjų reintegracijos. Nors bausmių sistema turi apsaugoti visuomenę nuo potencialiai pavojingų asmenų, ji taip pat privalo suteikti galimybę nuteistiesiems pasitaisyti. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad Šiliauskas dar neįrodė savo pasirengimo grįžti į visuomenę.
Bausmių vykdymo ekspertai pabrėžia, kad tikras pasitaisymas prasideda nuo kaltės pripažinimo ir atsakomybės prisiėmimo. Tik tada, kai nuteistasis suvokia savo veiksmų pasekmes ir imasi konkrečių žingsnių keistis, atsiranda pagrindas svarstyti apie ankstesnį paleidimą.
Šiliauskas turės galimybę pateikti naują prašymą po šešių mėnesių. Tuo metu jam rekomenduojama aktyviau dalyvauti reabilitacijos programose ir parengti išsamesnį socialinės integracijos planą. Tik parodęs nuoširdų norą keistis ir imtis konkrečių veiksmų, jis gali tikėtis palankesnio teismo sprendimo ateityje.