Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Praėję metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, praneša sinoptikai. Vidutinė metinė temperatūra siekė 9,8 laipsnio Celsijaus, o tai yra aukščiausia temperatūra nuo stebėjimų pradžios. Šis rekordas viršijo ankstesnį, užfiksuotą 2019 metais, kai vidutinė temperatūra buvo 9,3 laipsnio.

Sinoptikai pažymi, kad šiltesni nei įprasta orai buvo fiksuojami beveik visus metus, išskyrus keletą trumpų laikotarpių. Ypač šiltos buvo žiemos ir rudens mėnesiai, kai temperatūra dažnai viršijo daugiametes normas. Pavyzdžiui, sausio mėnesį vidutinė temperatūra buvo 3,5 laipsnio aukštesnė nei įprasta.

Šiltesni orai turėjo įtakos ir gamtai. Dėl šiltos žiemos kai kurie augalai pradėjo žydėti anksčiau nei įprasta, o kai kurie gyvūnai nesulaukė įprasto žiemos miego. Be to, šiltesni orai lėmė ir mažesnį sniego kiekį, ypač pietinėje Lietuvos dalyje.

Klimatologai teigia, kad tokie temperatūros pokyčiai yra susiję su klimato kaita, kurią lemia žmogaus veikla. Jie įspėja, kad jei nebus imtasi veiksmų šiai problemai spręsti, ateityje galime susidurti su dar didesniais klimato pokyčiais ir jų padariniais.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, klimato kaitos poveikis tampa vis labiau pastebimas. Be šiltesnių žiemų, pastebimi ir kiti ekstremalūs orų reiškiniai, tokie kaip dažnesnės ir intensyvesnės liūtys, sausros bei stiprūs vėjai. Šie pokyčiai daro įtaką ne tik gamtai, bet ir žemės ūkiui, vandens ištekliams bei žmonių sveikatai.

Lietuvos vyriausybė ir mokslininkai aktyviai dirba siekdami mažinti klimato kaitos poveikį. Įgyvendinamos įvairios iniciatyvos, skatinančios atsinaujinančios energijos naudojimą, energijos efektyvumo didinimą bei tvarų žemės ūkį. Taip pat vykdomos švietimo kampanijos, siekiant didinti visuomenės sąmoningumą apie klimato kaitą ir jos padarinius.

Tarptautiniu mastu Lietuva dalyvauja įvairiose klimato kaitos konferencijose ir susitarimuose, tokiuose kaip Paryžiaus klimato susitarimas, siekdama prisidėti prie pasaulinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Vis dėlto, ekspertai pabrėžia, kad norint pasiekti reikšmingų rezultatų, būtina ne tik vyriausybių, bet ir kiekvieno žmogaus indėlis.