Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo sąjungininkai Sirijoje susidūrė su rimtais iššūkiais, kurie atskleidė jų pažeidžiamumą ir ribotą įtaką regione. Šis pralaimėjimas gali turėti platesnių pasekmių, ypač atsižvelgiant į Ukrainos pastangas atkurti savo teritorinį vientisumą ir atsakyti į Rusijos agresiją.
Sirijoje Rusija ilgą laiką buvo pagrindinė Basharo al-Assado režimo rėmėja, teikdama karinę ir politinę paramą. Tačiau pastaruoju metu Rusijos pozicijos regione susilpnėjo dėl įvairių priežasčių, įskaitant ekonominius sunkumus, tarptautinį spaudimą ir vidinius nesutarimus. Be to, Turkijos ir kitų regioninių žaidėjų įsitraukimas į Sirijos konfliktą apsunkino Rusijos pastangas išlaikyti savo įtaką.
Ukraina, stiprindama savo karinį pajėgumą ir bendradarbiaudama su Vakarų sąjungininkais, siekia atkurti savo teritorijas, kurias prarado dėl Rusijos veiksmų. Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje, Kijevas nuosekliai stiprino savo gynybinius pajėgumus. Vakarų šalys, įskaitant JAV ir Europos Sąjungą, teikė Ukrainai karinę ir ekonominę paramą, siekdamos padėti jai atsilaikyti prieš Rusijos agresiją.
Ši situacija kelia nerimą Kremliui, kuris dabar turi atidžiai stebėti, kaip Ukraina gali pasinaudoti Rusijos silpnumu Sirijoje ir kitose srityse. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad jo šalis yra pasirengusi imtis ryžtingų veiksmų, siekdama apsaugoti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Tai gali reikšti ne tik gynybinių pajėgumų stiprinimą, bet ir aktyvesnį dalyvavimą tarptautinėje diplomatijoje, siekiant užsitikrinti platesnę paramą.
Rusija turi spręsti, kaip reaguoti į šią situaciją, kad išvengtų tolesnių pralaimėjimų ir išlaikytų savo įtaką tarptautinėje arenoje. Vienas iš galimų žingsnių galėtų būti diplomatinių santykių su Vakarais gerinimas, siekiant sumažinti įtampą ir išvengti tolesnių sankcijų. Tačiau tai gali būti sudėtinga, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir Rusijos vidaus politikos dinamiką.
Tarptautinė bendruomenė turi būti pasirengusi reaguoti į galimus konfliktus ir įtampas, kurios gali kilti dėl Rusijos ir Ukrainos santykių. Vakarų šalys turi būti pasirengusios teikti paramą Ukrainai ir užtikrinti, kad Rusija negalėtų toliau pažeidinėti tarptautinės teisės normų. Tai gali apimti ne tik ekonomines sankcijas, bet ir didesnį karinį bendradarbiavimą su Ukraina, siekiant užtikrinti jos saugumą ir stabilumą regione.