Kasdienės ekonomijos menas, kurio jus nemokė mokykloje
Kiekvieną rytą, kai Vilma atsikelia ir išgeria kavą, ji atlieka vieną paprastą veiksmą – perveda 5 eurus į taupomąją sąskaitą. Ne, tai nėra kažkoks sudėtingas finansinis planas ar investicijų strategija. Tai paprastas, beveik nepastebimas įprotis, kuris per metus jai sutaupo beveik 2000 eurų. „Pradėjau tai daryti visiškai atsitiktinai, – pasakoja 34-erių projektų vadovė. – Tiesiog norėjau įsitikinti, ar galiu atsisakyti vieno kavos puodelio kavinėje per dieną. Po metų nustebau pažvelgusi į sąskaitos likutį.”
Vilmos istorija nėra unikali. Tūkstančiai žmonių atranda, kad mažos, nuoseklios finansinės praktikos gali duoti stulbinančius rezultatus. Tačiau kodėl apie tai taip mažai kalbama? Kodėl mokykloje mus moko Pitagoro teoremos, bet ne kaip sutaupyti pensijai ar pirmo būsto įsigijimui?
Mikroįpročių ekonomika: centai virsta eurais
Finansų psichologai šį reiškinį vadina „mikroįpročių ekonomika” – tai reguliarūs, maži veiksmai, kurie ilgainiui sukuria didelius pokyčius. Tai nėra vien tik pinigų atidėjimas – tai mąstymo būdo pakeitimas.
„Problema ta, kad žmonės dažnai galvoja apie taupymą kaip apie kažką, kas atima malonumą, – aiškina finansų konsultantas Tomas Balčiūnas. – Bet iš tiesų tai yra laisvės įrankis. Kiekvienas sutaupytas euras yra žingsnis į finansinę nepriklausomybę.”
Įdomu tai, kad mikroįpročiai veikia ne tik dėl matematikos, bet ir dėl psichologijos. Kai matome, kaip auga mūsų santaupos, smegenyse išsiskiria dopaminas – tas pats cheminis junginys, kuris sukelia malonumą perkant naują daiktą. Taip sukuriamas teigiamas grįžtamasis ryšys, skatinantis tęsti taupymą.
Kavos puodelio testas: kur dingsta jūsų pinigai?
Grįžkime prie kavos puodelio. Vidutinė kava kavinėje kainuoja apie 3-4 eurus. Jei gersite ją kiekvieną darbo dieną, per metus išleisite maždaug 1000 eurų. O jei pridėsite dar ir bandelę už 2 eurus – suma išaugs iki 1500 eurų.
„Žmonės dažnai nesuvokia, kiek iš tiesų kainuoja jų įpročiai, – sako finansų tinklaraštininkė Ieva Paulauskienė. – Ne todėl, kad jie kvaili, bet todėl, kad niekada neskaičiuoja. Mažos išlaidos atrodo nereikšmingos, bet jos sudaro didžiąją dalį mūsų biudžeto.”
Įdomu tai, kad „kavos ekonomika” veikia ir kitose srityse:
– Užkandžiai darbe: ~100 eurų per mėnesį
– Neišjungti elektroniniai prietaisai: ~50 eurų per mėnesį
– Impulsyvūs pirkiniai: ~150 eurų per mėnesį
– Nepanaudoti prenumeratų planai: ~30 eurų per mėnesį
Šios „nematomos” išlaidos per metus gali sudaryti daugiau nei 3000 eurų – tai jau rimta suma, už kurią galima nusipirkti naudotą automobilį arba išvykti į egzotiškas atostogas.
Automatizuotas taupymas: kai technologijos dirba jūsų naudai
Daugelis bankų siūlo automatinio taupymo funkcijas, kurios gali būti galingas įrankis jūsų finansinei ateičiai. Vilniuje gyvenanti programuotoja Agnė sukūrė savo sistemą: „Susikūriau programėlę, kuri kiekvieną kartą, kai išleidžiu pinigus, automatiškai perveda 10% tos sumos į taupomąją sąskaitą. Per pirmus metus sutaupiau beveik 3000 eurų, net nepastebėdama.”
Šiuolaikinės bankų programėlės siūlo įvairius automatinio taupymo būdus:
1. Apvalinimo funkcija – kai kiekvienas pirkinys apvalinamas iki euro, o centai keliauja į taupomąją sąskaitą
2. Periodiniai pervedimai – nustatytu laiku pervedama fiksuota suma
3. Procentinis taupymas – automatiškai atidedama dalis kiekvieno įplaukimo
4. Taisyklėmis pagrįstas taupymas – pavyzdžiui, kiekvieną kartą, kai apsiperkate maisto parduotuvėje, į taupomąją sąskaitą pervedama 5% sumos
„Automatizavimas yra svarbus, nes pašalina valios pastangų poreikį, – paaiškina elgsenos ekonomistas dr. Paulius Rimkus. – Kai taupymas vyksta automatiškai, jums nereikia kiekvieną kartą apsispręsti. O tai reiškia, kad jūs daug labiau linkę laikytis plano ilgą laiką.”
50/30/20 taisyklė: paprastas biudžetas, keičiantis gyvenimą
Jei mintis apie detalų biudžeto planavimą kelia siaubą, yra paprastesnis būdas – 50/30/20 taisyklė. Šis metodas, kurį išpopuliarino JAV senatorė Elizabeth Warren, yra stebėtinai efektyvus ir lengvai pritaikomas.
Štai kaip tai veikia:
– 50% pajamų skiriama būtiniesiems poreikiams (būstas, maistas, transportas)
– 30% – asmeniniams malonumams (pramogos, restoranai, kelionės)
– 20% – taupymui ir skolų grąžinimui
„Tai nėra griežta formulė, – pabrėžia finansų patarėja Rūta Macijauskienė. – Jei gyvenate Vilniuje, kur būsto kainos aukštos, jūsų būtinieji poreikiai gali sudaryti 60% biudžeto. Svarbu pradėti sekti išlaidas ir suprasti, kur iš tiesų keliauja jūsų pinigai.”
Marija, 29-erių marketingo specialistė, pritaikė šią taisyklę prieš dvejus metus: „Anksčiau visada galvodavau, kad neuždirbu pakankamai, kad galėčiau taupyti. Bet kai pradėjau skirti 20% taupymui vos gavusi atlyginimą, supratau, kad galiu puikiai išgyventi su likusiais pinigais. Per dvejus metus sutaupiau pradinį įnašą butui – to niekada nebūčiau pasiekusi be šios paprastos taisyklės.”
Psichologiniai triukai, padedantys išleisti mažiau
Taupymas nėra vien matematika – tai ir psichologija. Štai keletas psichologinių triukų, kurie gali padėti išleisti mažiau:
1. 24 valandų taisyklė: prieš pirkdami ne pirmo būtinumo daiktą, palaukite 24 valandas. Dažnai impulsas pirkti išnyksta.
2. Darbo valandų valiuta: perskaičiuokite prekės kainą į darbo valandas. Ar tas 200 eurų kainuojantis švarkas vertas dviejų darbo dienų?
3. Grynųjų pinigų metodas: tyrimai rodo, kad žmonės išleidžia 12-18% mažiau, kai moka grynaisiais, o ne kortele. Skausmas, kurį jaučiame atsiskaitydami grynaisiais, yra realus psichologinis fenomenas.
4. Laimės dienoraštis: užsirašykite, kas iš tiesų jus padaro laimingus. Dažnai tai būna ne daiktai, o patirtys ar laikas su artimaisiais.
„Vartotojiškas elgesys dažnai yra automatinis, – pastebi vartotojų psichologijos tyrinėtoja dr. Vaida Jankūnaitė. – Kai pradedame sąmoningai stebėti savo įpročius, galime juos keisti. Mano tyrimai rodo, kad žmonės, kurie veda išlaidų dienoraštį bent mėnesį, vidutiniškai sumažina savo išlaidas 15-20%.”
Klaidos, kurios kainuoja tūkstančius
Kalbant apie taupymą, kartais svarbiau žinoti, ko nedaryti, nei ką daryti. Štai dažniausios klaidos, kurios gali kainuoti tūkstančius:
1. Nuolaidos iliuzija: perkate daiktą vien todėl, kad jis su nuolaida, nors iš tiesų jo nereikia.
2. Lojalumo programų spąstai: tyrimai rodo, kad lojalumo programų nariai vidutiniškai išleidžia 18% daugiau nei kiti pirkėjai.
3. Prenumeratų perteklius: Netflix, Spotify, sporto klubai, žurnalai – daugelis moka už paslaugas, kuriomis beveik nesinaudoja.
4. Skolinimasis mažmožiams: vartojimo kreditai ir „pirk dabar, mokėk vėliau” paslaugos gali atrodyti nekenksmingos, bet jos skatina išleisti daugiau nei galite sau leisti.
„Dažnai matau klientus, kurie stengiasi taupyti, bet tuo pačiu metu moka 20% palūkanų už vartojimo kreditą, – pasakoja finansų konsultantas Marius Laurinavičius. – Tai tas pats, kas semti vandenį iš skęstančios valties šaukštu, kai dugne žioji didžiulė skylė.”
Mažų pergalių revoliucija: kaip 5 eurai gali pakeisti jūsų gyvenimą
Grįžkime prie pradžioje minėtos Vilmos ir jos 5 eurų per dieną. Tai nėra tik pinigai – tai gyvenimo filosofija, kuri gali pakeisti jūsų santykį su finansais ir ateitimi.
Įsivaizduokite, kad kasdien atidedate tik 5 eurus. Per mėnesį tai sudaro 150 eurų, per metus – 1825 eurus. Per dešimtmetį – 18 250 eurų. O jei šiuos pinigus investuotumėte su vidutine 7% metine grąža, po 10 metų turėtumėte apie 25 000 eurų.
„Žmonės dažnai klausia, ar verta pradėti taupyti, jei gali atidėti tik nedideles sumas, – sako finansų edukatorė Simona Petkevičiūtė. – Mano atsakymas visada būna: būtent todėl ir verta pradėti. Mažos sumos + laikas = finansinė laisvė.”
Tomas, 42-ejų statybininkas iš Kauno, pradėjo taupyti prieš 15 metų, atidėdamas vos 100 eurų per mėnesį: „Draugai juokėsi, sakė, kad su tokiomis sumomis nieko nepasieksi. Šiandien turiu beveik 50 000 eurų investicijų portfelį. O tie patys draugai vis dar gyvena nuo algos iki algos.”
Taupymas nėra tik apie pinigų kaupimą – tai apie galimybių kūrimą, streso mažinimą ir laisvės jausmą. Tai nėra greitas kelias į turtus, bet tai patikimas kelias į finansinį saugumą. Ir geriausias dalykas – pradėti galite jau šiandien, kad ir su 5 eurais.
Juk galiausiai, kaip sakė Benjaminas Franklinas: „Saugok centus, o eurai pasirūpins patys savimi.”