Gynybos linija pasienyje: milijardinis projektas Lietuvos saugumui

Lietuvos politikai siūlo įrengti gynybos liniją pasienyje su Rusija ir Baltarusija, kurios įrengimas galėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų. Šis pasiūlymas kilo atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir siekiant sustiprinti šalies saugumą.

Gynybos linija būtų sudaryta iš įvairių inžinerinių ir technologinių sprendimų, kurie padėtų užtikrinti efektyvesnę sienos kontrolę ir apsaugą nuo galimų grėsmių. Šis projektas reikalautų didelių investicijų, tačiau, pasak iniciatorių, tai būtų svarbus žingsnis siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl projekto įgyvendinimo galimybių ir finansavimo šaltinių.

Projekto techniniai aspektai

Siūloma gynybos linija apimtų maždaug 700 km ilgio ruožą – 273 km pasienyje su Kaliningrado sritimi ir 427 km pasienyje su Baltarusija. Pagal preliminarius planus, gynybos sistema būtų sudaryta iš:

– Fizinių kliūčių sistemos (betoniniai bunkeriai, apkasai, prieštankiniai grioviai)
– Išmaniųjų stebėjimo technologijų (termovizoriai, judesio davikliai, dronai)
– Minų laukų strateginėse vietose
– Komunikacijos infrastruktūros karinėms pajėgoms

Krašto apsaugos ministerijos atstovai pabrėžia, kad projektas būtų įgyvendinamas etapais, pirmiausia stiprinant pažeidžiamiausias sienos atkarpas.

Tarptautinis kontekstas

Lietuvos iniciatyva nėra unikali – panašias gynybos sistemas jau įrenginėja kitos NATO rytinio flango šalys. Lenkija paskelbė apie 2 mlrd. eurų vertės gynybos linijos projektą pasienyje su Kaliningrado sritimi, o Suomija jau seniai turi išvystytą gynybos infrastruktūrą pasienyje su Rusija.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2023 m. vizito Vilniuje metu išreiškė palaikymą tokioms iniciatyvoms, pabrėždamas, kad „rytinio flango stiprinimas yra esminis Aljanso atgrasymo strategijos elementas”.

Finansavimo iššūkiai

Milijardinis projektas kelia rimtų finansavimo klausimų. Dabartiniai pasiūlymai apima:

– ES išorės sienų apsaugos fondo lėšas (iki 30% sumos)
– NATO saugumo investicijų programos finansavimą
– Nacionalinio biudžeto asignavimus, palaipsniui didinant gynybos finansavimą iki 3% BVP
– Specialią valstybės obligacijų emisiją gynybos projektams

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia: „Turime suprasti, kad tai yra ilgalaikė investicija į mūsų saugumą. Tai nėra išlaidos, tai yra investicija, kuri atsipirks užtikrindama mūsų valstybės suverenitetą.”

Visuomenės nuomonė

Visuomenės apklausos rodo nevienareikšmį požiūrį į projektą. Naujausios „Vilmorus” apklausos duomenimis, 58% gyventojų palaiko gynybos linijos idėją, 27% nepritaria, o likusieji neturi nuomonės. Kritikai akcentuoja, kad tokia suma galėtų būti panaudota socialinėms reikmėms, švietimui ar sveikatos apsaugai.

Gynybos ekspertai pabrėžia, kad vien fizinės kliūtys be tinkamai parengtų gynybos pajėgų būtų neefektyvios. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto direktorius Linas Kojala pastebi: „Gynybos linija yra tik vienas iš daugelio elementų, kurių reikia kompleksinei saugumo sistemai. Be žmogiškųjų išteklių, modernios ginkluotės ir aiškios gynybos doktrinos, vien inžineriniai sprendimai nesuteiks tikro saugumo jausmo.”

Tarp betono ir saugumo: žvilgsnis į ateitį

Gynybos linijos projektas atspindi fundamentalų pokytį Lietuvos saugumo mąstyme – nuo „popierinių” gynybos planų pereinama prie konkrečių infrastruktūrinių sprendimų. Istorija moko, kad fizinės gynybos linijos – nuo senovės Kinijos Didžiosios sienos iki modernių Izraelio sienų sistemų – niekada nebuvo absoliučios apsaugos garantas, tačiau visada buvo reikšmingas atgrasymo elementas.

Lietuva, stovėdama geopolitinėje kryžkelėje, privalo rasti balansą tarp realistiškų grėsmių vertinimo ir ribotų išteklių paskirstymo. Gynybos linija gali tapti ne tik fiziniu barjeru, bet ir simboliniu pareiškimu apie šalies pasiryžimą gintis. Tačiau galiausiai svarbiausias klausimas išlieka ne kiek betono išliesime pasienyje, o kiek ryžto turėsime jį ginti.