Seime svarstoma finansinė atsakomybė už antivalstybinę retoriką
Lietuvos Seime svarstoma galimybė įvesti atsakomybę už antivalstybinę partijų lyderių retoriką. Siūloma, kad tokia retorika galėtų lemti ne tik politinę, bet ir finansinę atsakomybę – partijos galėtų netekti valstybės dotacijų. Šis pasiūlymas kilo reaguojant į pastaruoju metu suintensyvėjusius politinius debatus ir kai kurių politikų pasisakymus, kurie, anot iniciatorių, gali būti laikomi kenksmingais valstybės saugumui ir demokratijai.
Pasiūlymo šalininkai teigia, kad tokia priemonė padėtų užtikrinti atsakingesnę politinę kultūrą ir skatintų politikus atsakingiau rinktis žodžius viešose kalbose. Jie pabrėžia, kad demokratija turi būti ginama nuo piktnaudžiavimo laisve, kuris gali kelti grėsmę valstybės stabilumui.
Kritikai, savo ruožtu, įspėja, kad tokios priemonės gali būti panaudotos kaip įrankis politiniams oponentams slopinti ir riboti žodžio laisvę. Jie teigia, kad būtina labai aiškiai apibrėžti, kas laikoma antivalstybine retorika, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir subjektyvaus vertinimo.
Istorinis kontekstas ir precedentai
Panaši praktika jau egzistuoja kai kuriose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje veikia Federalinis konstitucinis teismas, kuris turi teisę uždrausti politines partijas, jei jos siekia pakenkti ar panaikinti demokratinę konstitucinę santvarką. 2017 metais Vokietijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį nutraukti valstybės finansavimą antidemokratinėms partijoms.
Lietuvoje šis klausimas ypač aktualus atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, Baltijos šalys sustiprino savo informacinio saugumo priemones. Latvija ir Estija jau yra priėmusios panašius teisės aktus, ribojančius dezinformacijos sklaidą ir antidemokratinę retoriką.
Teisiniai iššūkiai
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad siūlomas reguliavimas susiduria su rimtais teisiniais iššūkiais. Konstitucijos ekspertė prof. Danutė Jočienė pabrėžia, kad „tokia priemonė turi būti suderinta su Konstitucijos 25 straipsniu, garantuojančiu žodžio laisvę, bei 35 straipsniu, užtikrinančiu piliečių teisę laisvai vienytis į politines partijas”.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Haroldas Šinkūnas teigia, kad „būtina nustatyti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar retorika yra antivalstybinė. Priešingu atveju, tokia priemonė gali tapti politinių manipuliacijų įrankiu”.
Tarptautinių organizacijų pozicija
ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR) yra išreiškęs susirūpinimą dėl panašių iniciatyvų kitose šalyse. Jų teigimu, ribojant politinę retoriką būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo ir fundamentalių demokratijos principų.
Europos Tarybos Venecijos komisija 2019 metais paskelbė gaires dėl politinių partijų finansavimo, kuriose pabrėžiama, kad finansinės sankcijos partijoms turėtų būti taikomos tik aiškiai apibrėžtais atvejais ir proporcingai pažeidimo sunkumui.
Demokratijos išbandymas naujais iššūkiais
Šis pasiūlymas dar turės būti išsamiai svarstomas Seime, o jo priėmimas priklausys nuo politinių jėgų balanso ir visuomenės nuomonės. Vis dėlto, diskusijos apie politinės atsakomybės ir žodžio laisvės ribas Lietuvoje tikrai nesibaigs artimiausiu metu.
Siūlomas įstatymo projektas atspindi platesnę Europos tendenciją ieškoti naujų būdų apsaugoti demokratines institucijas hibridinio karo sąlygomis. Tačiau demokratijos stiprybė slypi ne tik jos gebėjime apsisaugoti nuo išorinių grėsmių, bet ir sugebėjime išlaikyti vidinį pliuralizmą bei atvirą diskusiją. Todėl šioje diskusijoje ypač svarbu rasti tą trapų balansą tarp saugumo poreikių ir demokratinių vertybių puoselėjimo – užduotis, kuri šiandieninėje geopolitinėje aplinkoje tampa vis sudėtingesnė, bet kartu ir svarbesnė nei bet kada anksčiau.