Lietuvoje siūloma keisti mokyklų, pavadintų Rusijos veikėjų garbei, pavadinimus, yra dalis platesnės diskusijos apie kultūrinės ir istorinės atminties formavimąsi šalyje. Šis pasiūlymas kilo dėl geopolitinės situacijos, ypač po 2014 metų įvykių Ukrainoje ir vėlesnės Rusijos agresijos, kuri paskatino daugelį šalių permąstyti savo santykius su Rusija ir jos kultūrine įtaka.
Iniciatyvos autoriai teigia, kad mokyklų pavadinimai turėtų atspindėti Lietuvos kultūrą ir istoriją, o ne svetimos šalies veikėjus. Jie pabrėžia, kad mokyklų pavadinimai yra svarbi švietimo dalis, formuojanti mokinių vertybes ir tapatybę. Todėl siūloma, kad mokyklos būtų pavadintos Lietuvos istorinių asmenybių, kultūros veikėjų ar kitų svarbių šalies simbolių vardais.
Šiuo metu Lietuvoje yra keletas mokyklų, pavadintų žymių Rusijos asmenybių vardais, tokių kaip Aleksandro Puškino ar Michailo Lermontovo. Siūloma jas pervadinti, kad būtų skatinamas nacionalinis identitetas ir patriotizmas. Šis klausimas sulaukė įvairių reakcijų visuomenėje. Kai kurie žmonės mano, kad tai yra būtinas žingsnis siekiant stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir kultūrinį savitumą, tuo tarpu kiti teigia, kad tai gali būti laikoma istorijos perrašymu ar netolerancija kitų kultūrų atžvilgiu.
Vis dėlto dauguma pritaria, kad mokyklų pavadinimai turėtų būti peržiūrėti ir atitikti šiuolaikinius Lietuvos vertybinius standartus. Šis procesas taip pat gali būti dalis platesnės iniciatyvos, siekiančios peržiūrėti ir kitus viešosios erdvės elementus, tokius kaip gatvių pavadinimai ar paminklai, kurie gali būti susiję su prieštaringai vertinamais istoriniais laikotarpiais ar asmenybėmis.
Be to, ši diskusija atspindi platesnį regioninį kontekstą, nes panašios iniciatyvos vyksta ir kitose Baltijos šalyse bei Rytų Europoje, kuriose taip pat siekiama atsiriboti nuo sovietinės praeities ir stiprinti nacionalinį identitetą.