Lietuvoje siūloma koreguoti naują Tautinių mažumų įstatymą, siekiant spręsti gatvių pavadinimų ir asmenvardžių rašymo problemas. Šis įstatymas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tautinių mažumų teises ir integraciją į visuomenę. Vienas iš pagrindinių siūlymų yra leisti naudoti tautinių mažumų kalbas viešuosiuose užrašuose, tokiuose kaip gatvių pavadinimai, ypač tose vietovėse, kuriose šios mažumos sudaro reikšmingą gyventojų dalį.
Šis siūlymas atspindi Europos Sąjungos rekomendacijas dėl tautinių mažumų teisių užtikrinimo, kurios pabrėžia, kad kalbinė įvairovė yra svarbi kultūrinio paveldo dalis. Tokios priemonės jau yra įgyvendintos kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, kur švedų kalba turi oficialų statusą tam tikruose regionuose.
Taip pat siūloma leisti asmenvardžius rašyti originalia forma, naudojant lotynišką abėcėlę, kas leistų išvengti klaidų ir nesusipratimų dokumentuose. Šis pakeitimas yra ypač aktualus lenkų tautinei mažumai, kuri sudaro didelę dalį Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojų. Originali asmenvardžių rašyba padėtų išvengti problemų, susijusių su dokumentų pripažinimu užsienyje, ir palengvintų tarptautinius ryšius.
Įstatymo pataisos taip pat numato stiprinti tautinių mažumų švietimą, kultūros puoselėjimą ir kalbos vartojimą, kas prisidėtų prie jų tapatybės išsaugojimo. Tai apima didesnį finansavimą mokykloms, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, bei kultūrinių renginių organizavimą. Šie siūlymai sulaukė įvairių reakcijų, tačiau dauguma pritaria, kad tai yra žingsnis į priekį siekiant užtikrinti lygias teises visiems Lietuvos gyventojams.
Diskusijos dėl šių pataisų dar tęsiasi, tačiau tikimasi, kad jos bus priimtos ir įgyvendintos, taip prisidedant prie tautinių mažumų integracijos ir geresnio jų teisių užtikrinimo. Šis procesas taip pat gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims, siekiančioms gerinti tautinių mažumų padėtį ir skatinti kultūrinę įvairovę.