Lietuvoje siūlomas draudimas mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais mokyklose yra dalis platesnės diskusijos apie technologijų vaidmenį švietime. Panašios iniciatyvos buvo svarstomos ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur 2018 metais buvo įvestas draudimas naudoti mobiliuosius telefonus mokyklose iki 15 metų amžiaus mokiniams. Šis žingsnis buvo vertinamas kaip būdas skatinti mokinių socialinę sąveiką ir sumažinti priklausomybę nuo ekranų.
Lietuvoje šis pasiūlymas susilaukė įvairių reakcijų. Palaikantieji draudimą teigia, kad tai padėtų sukurti labiau struktūruotą ir dėmesingą mokymosi aplinką. Jie taip pat pabrėžia, kad mokiniai dažnai naudoja telefonus ne tik mokymosi tikslais, bet ir pramogoms, kas gali trukdyti jų akademiniam progresui.
Kritikai, priešingai, argumentuoja, kad visiškas draudimas gali būti pernelyg griežtas ir neatsižvelgiantis į šiuolaikinio pasaulio realijas, kur technologijos yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Jie siūlo, kad vietoj draudimo būtų geriau investuoti į mokytojų mokymus, kaip efektyviai integruoti technologijas į mokymo procesą. Taip pat pabrėžiama, kad mokiniai turėtų būti mokomi atsakingo ir kritiško technologijų naudojimo, kas yra svarbi šiuolaikinio raštingumo dalis.
Be to, yra ir praktinių aspektų, kuriuos reikia apsvarstyti. Pavyzdžiui, kai kurios mokyklos jau naudoja skaitmenines platformas ir programas, kurios padeda mokytojams stebėti mokinių pažangą ir teikti individualizuotą grįžtamąjį ryšį. Tokios priemonės gali būti labai naudingos, ypač didelėse klasėse, kur mokytojui sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui.
Diskusijos dėl šio pasiūlymo Lietuvoje tęsiasi, ir galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Svarbu, kad bet kokie sprendimai būtų pagrįsti moksliniais tyrimais ir atsižvelgtų į visų suinteresuotų šalių nuomones, siekiant sukurti subalansuotą požiūrį į technologijų naudojimą švietime.