Vilniuje bus įamžintas pirmasis Lietuvos prezidentas A. Smetona
Vilniuje planuojama pastatyti paminklinį objektą, skirtą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Šiuo tikslu paskelbtas konkursas, kuriame kviečiami dalyvauti menininkai ir architektai. Konkursas siekia atrinkti geriausią idėją, kaip įamžinti šią istorinę asmenybę sostinėje.
Paminklinis objektas turėtų būti įrengtas Vilniaus centre, o jo tikslas – ne tik pagerbti Antano Smetonos atminimą, bet ir tapti traukos centru tiek miestiečiams, tiek turistams. Organizatoriai tikisi, kad konkursas pritrauks daug kūrybingų pasiūlymų, kurie atspindės Smetonos indėlį į Lietuvos istoriją ir kultūrą.
Konkurso eiga ir reikalavimai
Konkursas vyks keliais etapais, o galutinį sprendimą priims specialiai sudaryta komisija, kurią sudarys meno, architektūros ir istorijos ekspertai. Laimėtojas bus apdovanotas piniginiu prizu, o jo projektas bus įgyvendintas. Tikimasi, kad paminklas taps svarbia Vilniaus kultūrinio kraštovaizdžio dalimi ir prisidės prie miesto istorinio paveldo puoselėjimo.
Kaip patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus atstovai, konkurso dalyviams keliami reikalavimai apima ne tik meninę išraišką, bet ir istorinį tikslumą. Paminklinis objektas turėtų atspindėti Smetonos, kaip valstybininko, asmenybę ir jo svarbą tarpukario Lietuvos valstybingumui. Konkurso dokumentuose nurodoma, kad paminklas turėtų būti harmoningai integruotas į miesto aplinką ir būti prieinamas visuomenei.
Pasak istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus, „Smetonos asmenybė išlieka kontroversiška, tačiau jo vaidmuo kuriant nepriklausomą Lietuvą yra neginčijamas. Jis buvo pirmasis ir paskutinysis tarpukario Lietuvos prezidentas, vadovavęs šaliai beveik 15 metų.”
Istorinis kontekstas
Antanas Smetona (1874-1944) buvo vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, pirmasis ir paskutinis tarpukario Lietuvos prezidentas. Jis vadovavo šaliai 1919-1920 m. ir 1926-1940 m. Nors jo valdymo laikotarpis dažnai vertinamas nevienareikšmiškai dėl 1926 m. perversmo ir autoritarinio valdymo stiliaus, Smetonos indėlis į Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą ir kultūros plėtrą yra reikšmingas.
Įdomu tai, kad iki šiol Vilniuje nėra reikšmingo paminklo, skirto šiai istorinei asmenybei, nors mažesni memorialiniai ženklai egzistuoja Užugiryje (Smetonos gimtinėje) ir Kaune, kur jis ilgą laiką gyveno ir dirbo. 2019 metais minint Smetonos 145-ąsias gimimo metines, buvo atidengta atminimo lenta ant pastato Vilniuje, kur jis gyveno 1919-1920 metais.
Platesnės iniciatyvos dalis
Šis projektas yra dalis platesnės iniciatyvos, siekiančios stiprinti Lietuvos istorinės atminties išsaugojimą ir skatinimą. Paminklo statyba planuojama užbaigti per artimiausius kelerius metus, o jo atidarymas sutaps su svarbiomis Lietuvos istorijos datomis.
Kultūros ministerijos atstovas Paulius Beinaris patvirtino, kad šis projektas yra dalis valstybės programos, skirtos paminėti artėjantį Lietuvos valstybingumo šimtmetį. „Mūsų tikslas – sukurti ne tik paminklą, bet ir erdvę, kuri skatintų dialogą apie mūsų istoriją, jos sudėtingumą ir pasiekimus,” – teigė jis.
Planuojama, kad paminklo atidengimas galėtų įvykti 2026 metais, minint 100-ąsias metines nuo A. Smetonos antrojo prezidentavimo pradžios. Projektui numatyta skirti apie 300 tūkst. eurų, įskaitant paminklo sukūrimą, aplinkos sutvarkymą ir informacinę infrastruktūrą.
Tarp istorijos ir dabarties: atmintis kaip tiltas
Paminklai miesto erdvėje veikia ne tik kaip istorinės atminties ženklai, bet ir kaip šiuolaikinės visuomenės santykio su praeitimi išraiška. A. Smetonos įamžinimas Vilniuje – tai ne tik pagarbos ženklas pirmajam šalies prezidentui, bet ir bandymas permąstyti sudėtingą XX amžiaus Lietuvos istoriją.
Kaip pažymi istorikė dr. Dangira Mačiulytė, „paminklai nėra neutralūs objektai – jie atspindi tam tikrą istorijos interpretaciją ir vertybes. Svarbu, kad A. Smetonos paminklas taptų ne tik pagarbos ženklu, bet ir vieta, kviečiančia reflektuoti mūsų valstybingumo kelią su visais jo laimėjimais ir prieštaravimais.”
Būsimas paminklas Vilniuje – tai ne tik praeities priminimas, bet ir tiltas į ateitį, kviečiantis naujas kartas pažinti ir vertinti savo šalies istoriją visoje jos sudėtingoje pilnatvėje.