Vilniuje planuojamas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai
Vilniuje planuojama pastatyti paminklinį objektą, skirtą paminėti pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Šiuo tikslu paskelbtas konkursas, kuriame kviečiami dalyvauti menininkai ir architektai. Konkursas siekia atrinkti geriausią idėją, kaip įamžinti šią svarbią istorinę asmenybę Lietuvos sostinėje.
Paminklinis objektas turėtų būti įrengtas Vilniaus centre, simbolizuojant Smetonos indėlį į Lietuvos valstybingumo kūrimą ir jo vadovavimą šaliai tarpukario laikotarpiu. Tikimasi, kad šis projektas ne tik pagerbs prezidento atminimą, bet ir taps nauju traukos centru tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams.
Konkurso detalės ir vietos pasirinkimas
Konkurso dalyviai turės pateikti savo kūrybinius pasiūlymus, atsižvelgdami į istorinį kontekstą ir miesto architektūrinį peizažą. Vertinimo komisija, sudaryta iš meno ir architektūros ekspertų, išrinks geriausią projektą, kuris bus įgyvendintas per artimiausius metus.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, labiausiai svarstoma paminklą statyti Lukiškių aikštėje arba šalia Prezidentūros. Šios vietos pasirinktos dėl jų simbolinės reikšmės – Lukiškių aikštė yra svarbi Lietuvos laisvės kovų atminimo vieta, o Prezidentūra atspindi valstybingumo tradiciją.
Konkurso dalyviai gali teikti pasiūlymus iki 2023 m. gruodžio 15 d. Numatoma, kad paminklo atidengimas galėtų įvykti 2024 m. rugsėjo 17 d., minint Antano Smetonos 150-ąsias gimimo metines.
Istorinis kontekstas ir asmenybės reikšmė
Antanas Smetona (1874-1944) – vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos politikų, Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis ir paskutinis tarpukario Lietuvos prezidentas, valdęs šalį 1919-1920 m. ir 1926-1940 m. Jo vadovavimo laikotarpiu Lietuva išgyveno reikšmingą ekonominį ir kultūrinį pakilimą, buvo įtvirtinta Lietuvos valstybė tarptautinėje arenoje.
Istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė pabrėžia: „Nors A. Smetonos autoritarinis valdymo stilas sulaukia nevienareikšmių vertinimų, negalima paneigti jo indėlio į Lietuvos valstybingumo kūrimą ir tautinės savimonės stiprinimą. Būtent jo prezidentavimo metais buvo padėti modernios Lietuvos pamatai.”
Smetonos asmenybė iki šiol kelia diskusijas tarp istorikų ir visuomenės – vieni jį vertina kaip tautos vienytojo simbolį, kiti kritikuoja dėl demokratijos principų nepaisymo. Šios diskusijos atsispindi ir paminklo statybos iniciatyvoje.
Finansavimas ir visuomenės įtraukimas
Projektui numatyta skirti apie 300 tūkst. eurų, kuriuos planuojama surinkti iš valstybės biudžeto, Vilniaus miesto savivaldybės lėšų ir privačių rėmėjų. Jau dabar kelios verslo įmonės ir išeivijos lietuvių organizacijos išreiškė norą prisidėti prie šio projekto finansavimo.
Siekiant įtraukti visuomenę, planuojama surengti viešas diskusijas apie paminklo koncepciją ir vietą. Taip pat numatoma sukurti interaktyvią platformą, kurioje piliečiai galėtų išreikšti savo nuomonę apie pateiktus projektus.
Šis projektas yra dalis platesnės iniciatyvos, siekiančios stiprinti istorinės atminties puoselėjimą ir skatinti visuomenės susidomėjimą Lietuvos istorija. Tikimasi, kad paminklas taps ne tik istoriniu simboliu, bet ir kultūrinės edukacijos priemone, skatinančia diskusijas apie Lietuvos praeitį ir jos įtaką dabartinei visuomenei.
Bronzoje įamžinta atmintis – tiltas tarp epochų
Antano Smetonos paminklas Vilniuje taps ne tik dar vienu sostinės akcentu, bet ir simboliniu tiltu, jungančiu skirtingas mūsų valstybingumo epochas. Tai ypač svarbu dabartiniu metu, kai Lietuva susiduria su naujais iššūkiais ir ieško stiprybės savo istorijoje.
Kaip pastebėjo vienas iš projekto iniciatorių, istorikas Alfredas Bumblauskas: „Mums reikia ne tik vertinti praeities asmenybes pagal šiandienos standartus, bet ir suprasti jų sprendimus to meto kontekste. Smetonos paminklas – tai ne tik pagarbos ženklas, bet ir kvietimas giliau pažinti savo istoriją su visais jos prieštaravimais.”
Įdomu tai, kad Kaune jau stovi Antano Smetonos biustas, tačiau sostinėje, kur buvo priimti svarbiausi valstybiniai sprendimai, iki šiol nebuvo deramo paminklo šiai asmenybei. Šis projektas užpildys šią istorinės atminties spragą ir primins, kad valstybingumas – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis ne tik praeities supratimo, bet ir atsakomybės už ateitį.