Seimo darbotvarkės tuštuma kelia klausimus: S. Skvernelis kritikuoja Vyriausybės neveiklumą
Seimo narys Saulius Skvernelis sulaukė klausimo apie pustuščią Seimo darbotvarkę. Jis teigė, kad tai natūralu, nes kai „fabrikas nedirba, tai ir sandėlis tuščias„. Skvernelis pabrėžė, kad Seimo darbas priklauso nuo Vyriausybės pateikiamų įstatymų projektų, o jei jų nėra, Seimo nariai neturi ką svarstyti. Jis taip pat pažymėjo, kad Seimo nariai turi ir kitų pareigų, tokių kaip darbas su rinkėjais ir komitetuose, todėl darbotvarkės tuštumas nereiškia, kad jie nedirba. Skvernelis ragino Vyriausybę aktyviau teikti įstatymų projektus, kad Seimas galėtų efektyviau dirbti.
Statistika patvirtina tendenciją
Remiantis Seimo kanceliarijos duomenimis, šios kadencijos metu Vyriausybė pateikė žymiai mažiau įstatymų projektų nei ankstesniais laikotarpiais. 2023 metų pavasario sesijoje Vyriausybė pateikė vos 47 įstatymų projektus, kai tuo tarpu 2019 metų analogiškoje sesijoje buvo pateikti 76 projektai.
Demokratinių procesų ekspertai pastebi, kad tokia situacija nėra įprasta. Politologas Tomas Janeliūnas teigia: „Vyriausybės aktyvumas teikiant įstatymų projektus yra vienas iš pagrindinių parlamentinės demokratijos veikimo rodiklių. Kai šis procesas stringa, kyla klausimų dėl vykdomosios valdžios efektyvumo.”
Vyriausybės atstovų pozicija
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, paklausta apie šią situaciją, nurodė, kad Vyriausybė siekia kokybės, o ne kiekybės. „Mes neteikiame įstatymų projektų vien dėl statistikos. Kiekvienas projektas turi būti gerai parengtas ir išdiskutuotas,” – teigė premjerė žurnalistams po Vyriausybės posėdžio.
Tačiau opozicijos atstovai, tarp jų ir Skvernelis, teigia, kad tai tik pasiteisinimas. „Demokratinės šalyse parlamentas yra įstatymų leidybos centras, o jei jis negauna pakankamai medžiagos darbui, tai rodo sisteminę problemą,” – pabrėžė buvęs premjeras.
Seimo narių užimtumas: ne tik posėdžiai
Seimo nario darbo specifika apima ne tik dalyvavimą plenarinių posėdžių balsavimuose. Remiantis Seimo statute numatytomis pareigomis, parlamentarai privalo:
- Dalyvauti komitetų ir komisijų darbe
- Rengti įstatymų projektus
- Dirbti su rinkėjais savo apygardose
- Vykdyti parlamentinę kontrolę
Vidutiniškai Seimo narys per savaitę praleidžia apie 15 valandų komitetų posėdžiuose, 10 valandų plenariniuose posėdžiuose ir dar apie 12 valandų susitikimuose su rinkėjais.
Kas slypi už tuščios darbotvarkės?
Politikos apžvalgininkai pastebi, kad dabartinė situacija atspindi gilesnę politinę dinamiką. Vyriausybė, susidurdama su daugybe krizių – nuo COVID-19 pandemijos padarinių iki migracijos krizės ir geopolitinių įtampų – galimai atitraukė dėmesį nuo sisteminio įstatymų bazės atnaujinimo.
Skvernelio vadovaujama Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos” ne kartą kritikavo tokį Vyriausybės darbo stilių. Jų teigimu, net krizių metu parlamentas turėtų gauti pakankamą kiekį įstatymų projektų, kad galėtų vykdyti savo konstitucinę funkciją.
Tuščio teatro paradoksas
Parlamentinės demokratijos veikimas primena sudėtingą laikrodžio mechanizmą – kai viena dalis sulėtėja, visa sistema pradeda strigti. Skvernelio išsakyta kritika apie „tuščią sandėlį” taikliai atspindi šiandieninę Seimo ir Vyriausybės santykių dinamiką.
Nors darbotvarkė gali atrodyti pustuštė, politiniai procesai vyksta ir už posėdžių salės sienų. Tačiau be sistemingo įstatymų projektų srauto parlamentas negali pilnai atlikti savo funkcijos. Kaip sakė vienas žymus politologas, „parlamentas be įstatymų projektų – kaip teatras be spektaklių: pastatas stovi, aktoriai pasiruošę, bet žiūrovai nemato veiksmo.”
Belieka tikėtis, kad ši diskusija paskatins aktyvesnį dialogą tarp valdžios šakų ir efektyvesnį valstybės valdymo mechanizmų veikimą – juk galiausiai nuo to priklauso ne statistiniai rodikliai, o realūs sprendimai, turintys įtakos kiekvieno piliečio gyvenimui.