Politinė drama Seime: Skvernelis kaltina naują frakciją suklaidinus kolegas
Seimo narys Saulius Skvernelis teigia, kad dalis jo frakcijos „Vardan Lietuvos” narių buvo suklaidinti ir apgauti, kai prisijungė prie naujos frakcijos „Nemuno aušra”. Pasak Skvernelio, kai kurie kolegos buvo įtikinti, kad naujoji frakcija turės kitokius tikslus ir vertybes, nei iš tiesų paaiškėjo.
„Gaila, kad politikoje kartais griebiamasi tokių metodų. Mano kolegos buvo įtikinti vienu, o realybėje susidūrė su visai kitais tikslais”, – žurnalistams sakė buvęs premjeras.
Frakcijų maišatis prieš rinkimus
Frakcija „Nemuno aušra” susiformavo 2023 m. pabaigoje, kai nuo „Vardan Lietuvos” atsiskyrė grupė parlamentarų. Šį politinį darinį sudaro buvę „valstiečių”, „darbiečių” ir „Vardan Lietuvos” nariai. Frakcijos įkūrimas sutapo su artėjančiais 2024 m. Seimo rinkimais, kas, anot politologų, rodo bandymą persigrupuoti prieš naują politinį sezoną.
Politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad toks parlamentarų „šokinėjimas” tarp frakcijų nėra naujas reiškinys Lietuvos politikoje: „Artėjant rinkimams visada matome politinių jėgų persigrupavimą. Tačiau šiuo atveju įdomu tai, kad kaltinama ne tik politiniu apskaičiavimu, bet ir tiesioginiu klaidinimu„.
Skvernelio pozicija
Skvernelis, kuris vadovauja „Vardan Lietuvos” frakcijai nuo jos įkūrimo 2021 metais po atsiskyrimo nuo „valstiečių”, pabrėžė, kad tokie veiksmai kenkia pasitikėjimui politikoje ir ragina kolegas būti atsargesniems bei kritiškiau vertinti siūlymus prisijungti prie naujų politinių darinių.
„Politikoje svarbiausia yra pasitikėjimas ir vertybinis stuburas. Kai parlamentarai pradeda blaškytis tarp frakcijų, kenčia ne tik jų asmeninė reputacija, bet ir rinkėjų pasitikėjimas visa politine sistema”, – pabrėžė Skvernelis.
Jis taip pat priminė, kad „Vardan Lietuvos” frakcija buvo įkurta aiškiai apibrėžtais pagrindais ir vertybėmis, o ne kaip „politinės konjunktūros projektas”.
Reakcijos Seime
„Nemuno aušros” frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis atmeta Skvernelio kaltinimus, teigdamas, kad visi prisijungę nariai puikiai žinojo frakcijos tikslus ir programines nuostatas.
„Niekas nieko neklaidino. Mūsų frakcija turi aiškią viziją ir kiekvienas parlamentaras, prisijungęs prie mūsų, buvo išsamiai supažindintas su mūsų veiklos kryptimis”, – teigia Žemaitaitis.
Tuo tarpu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina parlamentarus elgtis atsakingai: „Frakcijų formavimas ir parlamentarų apsisprendimas, kur priklausyti, yra jų teisė, tačiau svarbu, kad šie sprendimai būtų priimami atsakingai ir skaidriai„.
Politinės mozaikos pamokos
Skvernelis išreiškė viltį, kad šis incidentas taps pamoka ir padės išvengti panašių situacijų ateityje. Vis dėlto, stebint Lietuvos politinę istoriją, matyti, kad frakcijų skilimai ir parlamentarų „migracijos” tapo beveik tradicija prieš kiekvienus rinkimus.
Šis atvejis puikiai iliustruoja mūsų politinės sistemos brandos iššūkius. Kai rinkėjai balsuoja už konkrečią partiją ir jos programą, o išrinkti atstovai vėliau keičia politines stovyklas, kyla pagrįstas klausimas apie politinį stabilumą ir atskaitomybę rinkėjams. Galbūt šis politinis viražas paskatins rimtesnes diskusijas apie parlamentarų mandato prigimtį ir frakcijų formavimo taisykles – klausimai, kurie, regis, kyla kiekvienoje Seimo kadencijoje, bet taip ir lieka neišspręsti.