Ginekologas, kaltinamas slaptu pacienčių filmavimu, dar negalės grįžti į darbą
Teismas nusprendė, kad gydytojas, kurio byla vis dar nagrinėjama, negali tęsti savo profesinės veiklos, kol nebus priimtas galutinis sprendimas. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant apsaugoti pacientų privatumą ir užtikrinti, kad gydytojas nepažeistų etikos normų.
Byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, o teismo procesas tęsiasi, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Gydytojas neigia kaltinimus ir teigia, kad yra neteisingai apkaltintas. Tuo tarpu pacientai ir visuomenė laukia teismo verdikto, kuris turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
Bylos detalės
Kaip paaiškėjo iš teismo dokumentų, ginekologas, kurio pavardė dėl tebevykstančio tyrimo neskelbiama, yra kaltinamas slapta filmavęs daugiau nei 20 pacienčių per ginekologines procedūras. Įtariama, kad filmavimo įranga buvo paslėpta kabinete ir veikė nuo 2021 m. pradžios. Kaltinimai iškilo, kai viena iš klinikos darbuotojų aptiko įtartiną įrenginį ir pranešė vadovybei.
Gydytojui pateikti kaltinimai dėl pacientų privatumo pažeidimo, profesinės etikos nesilaikymo ir neteisėto asmens duomenų rinkimo. Jam gresia ne tik licencijos atėmimas, bet ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 4 metų.
Medicinos bendruomenės reakcija
Lietuvos gydytojų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė tokį elgesį ir pabrėžė, kad pacientų privatumas yra kertinis medicinos etikos principas.
„Paciento ir gydytojo santykis grindžiamas visiškiu pasitikėjimu. Tokie įtarimai meta šešėlį visai medicinos bendruomenei,” – teigė sąjungos prezidentė dr. Jūratė Kazlauskienė.
Klinika, kurioje dirbo įtariamasis, jau įdiegė papildomas saugumo priemones, įskaitant reguliarius patikrinimus dėl slaptų įrašymo įrenginių ir griežtesnes privatumo užtikrinimo procedūras.
Teisiniai aspektai
Advokatė Lina Malinauskienė, specializuojanti medicinos teisėje, paaiškino, kad šiuo atveju susiduria kelios teisinės sritys:
„Čia matome ir medicinos etikos pažeidimus, ir asmens duomenų apsaugos įstatymo pažeidimus, ir potencialiai baudžiamosios teisės normas. Tokios bylos Lietuvoje nėra dažnos, todėl ji gali tapti precedentu.”
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jau pradėjo atskirą tyrimą dėl galimų BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) pažeidimų, už kuriuos juridiniam asmeniui gali būti skirta bauda iki 20 mln. eurų arba 4% metinės apyvartos.
Pasitikėjimo šešėlyje
Šis atvejis kelia rimtų klausimų apie pacientų saugumą ir privatumą medicinos įstaigose. Nors dauguma gydytojų dirba laikydamiesi aukščiausių etikos standartų, pavieniai pažeidimai gali sugriauti ilgus metus kurtą pasitikėjimą.
Nukentėjusioms moterims jau siūloma psichologinė pagalba, o visuomenė raginama neprarasti pasitikėjimo medicinos sistema dėl vieno asmens veiksmų. Tačiau akivaizdu, kad ši byla paliks gilų pėdsaką ne tik teisinėje praktikoje, bet ir pacientų bei gydytojų santykiuose. Kol teismas tars galutinį žodį, visi sveikatos priežiūros sektoriaus dalyviai privalo permąstyti, kaip užtikrinti, kad pacientų orumas ir privatumas būtų neliečiami – ne tik ant popieriaus, bet ir kasdienėje praktikoje.