Algirdo Manovo byla sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, nes šnipinėjimo kaltinimai yra itin rimti ir retai pasitaikantys Lietuvoje. Manovas, buvęs aukšto rango pareigūnas, kaltinamas perdavęs slaptą informaciją Rusijos žvalgybos tarnyboms. Prokuratūra teigia, kad jis veikė kaip tarpininkas, perduodamas jautrią informaciją, kuri galėjo pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Advokatas, siekdamas įtikinti teismą paleisti Manovą į laisvę, pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius jo kliento sveikatos problemas. Teigiama, kad Manovas serga keliomis lėtinėmis ligomis, kurios reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros. Be to, advokatas pabrėžė, kad Manovo regėjimo problemos yra tokios rimtos, kad jis praktiškai negali savarankiškai judėti.
Teismas, svarstydamas šį prašymą, turi atsižvelgti į kelis veiksnius: ar Manovo sveikatos būklė tikrai neleidžia jam būti laikomam suimtam, ar yra rizika, kad jis gali pabėgti arba daryti įtaką tyrimui, ir ar jo paleidimas į laisvę nekelia grėsmės visuomenei. Prokuratūra, savo ruožtu, gali pateikti argumentus, kodėl Manovas turėtų likti suimtas, pavyzdžiui, remdamasi jo galimais ryšiais su užsienio žvalgybos tarnybomis.
Ši byla taip pat kelia platesnius klausimus apie Lietuvos saugumo politiką ir šnipinėjimo grėsmes, su kuriomis susiduria šalis. Pastaraisiais metais Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, susidūrė su padidėjusia Rusijos žvalgybos veikla, todėl šios bylos baigtis gali turėti įtakos ir būsimoms saugumo priemonėms. Teismo sprendimas dėl Manovo paleidimo į laisvę bus svarbus ne tik jam asmeniškai, bet ir kaip precedentas panašioms byloms ateityje.