Lietuva renkasi migrantų priėmimą vietoj solidarumo mokesčio
Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad Lietuvai būtų finansiškai naudingiau priimti numatytą kvotą migrantų, nei mokėti solidarumo mokestį. Europos Sąjunga (ES) siūlo šį mokestį kaip alternatyvą šalims, kurios nenori priimti migrantų pagal ES nustatytas kvotas.
SADM skaičiavimais, solidarumo mokestis Lietuvai kainuotų daugiau nei priimti migrantus, nes mokestis būtų skaičiuojamas pagal kiekvieną nepriimtą asmenį. Ministerija pabrėžia, kad Lietuva yra pasirengusi vykdyti savo įsipareigojimus ir priimti migrantus, nes tai būtų ekonomiškai naudingiau ir atitiktų ES solidarumo principus. Be to, Lietuva jau turi patirties integruojant migrantus ir gali pasiūlyti jiems tinkamas sąlygas.
Solidarumo mokesčio mechanizmas
Pagal naująjį ES Migracijos ir prieglobsčio paktą, kuris buvo patvirtintas 2023 metų pabaigoje, valstybės narės, atsisakančios priimti prieglobsčio prašytojus, turėtų mokėti 20 000 eurų už kiekvieną nepriimtą asmenį. Šios lėšos būtų nukreipiamos į bendrą ES migracijos fondą.
Lietuvai, pagal preliminarius skaičiavimus, atsisakius priimti numatytą kvotą (apie 150-200 asmenų per metus), tektų sumokėti maždaug 3-4 milijonus eurų kasmet. Tuo tarpu migrantų priėmimo ir integracijos kaštai, įskaitant ES skiriamą finansinę paramą šiam tikslui, būtų mažesni.
Lietuvos patirtis migracijos srityje
Nors 2021 metais Lietuva susidūrė su hibridine migracija per Baltarusijos sieną, kai buvo užfiksuota daugiau nei 4000 neteisėtų sienos kirtimų, šalis jau turi nemažai patirties dirbant su legaliais migrantais.
Nuo 2015 metų Lietuva pagal ES perkėlimo programą priėmė 493 pabėgėlius iš Sirijos, Irako ir kitų šalių. Taip pat po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuva priėmė daugiau nei 70 000 ukrainiečių, kuriems buvo suteikta laikina apsauga.
SADM viceministrė Justina Jakštienė pabrėžia: „Mūsų patirtis rodo, kad tinkamai organizuota migracija gali būti naudinga Lietuvos ekonomikai. Daugelis atvykusių žmonių sėkmingai integruojasi į darbo rinką, ypač sektoriuose, kuriuose jaučiamas darbuotojų trūkumas.”
Ekonominiai aspektai
Lietuvos banko duomenimis, šalyje trūksta darbo jėgos daugelyje sektorių, ypač IT, statybų, transporto ir gamybos srityse. Darbo jėgos trūkumas stabdo ekonomikos augimą ir didina spaudimą atlyginimams.
Migrantų įtraukimas į darbo rinką galėtų padėti spręsti šias problemas. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai per 3-5 metus sėkmingai integruotas migrantas pradeda generuoti daugiau mokestinių pajamų nei kainuoja jo integracija.
Be to, ES teikia finansinę paramą migrantų priėmimui ir integracijai, kuri padengia dalį išlaidų. 2021-2027 m. laikotarpiu Lietuvai numatyta skirti apie 37 milijonus eurų iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo.
Kaimyninių šalių pozicija
Skirtingai nei Lietuva, kaimyninės Lenkija ir Vengrija yra pareiškusios, kad verčiau mokės solidarumo mokestį, nei priims migrantus pagal ES kvotas. Tuo tarpu Estija ir Latvija, panašiai kaip Lietuva, yra linkusios priimti ribotą skaičių migrantų.
Latvijos vidaus reikalų ministras Rihards Kozlovskis neseniai pareiškė: „Mes esame maža šalis su ribotais resursais, tačiau suprantame solidarumo svarbą ES kontekste. Todėl esame pasirengę priimti nedidelį skaičių migrantų, kuriuos galėtume sėkmingai integruoti.”
Tarp pragmatizmo ir solidarumo
Lietuvos sprendimas priimti migrantus vietoj mokesčio mokėjimo atspindi pragmatišką požiūrį į migracijos klausimą. Ekonominė nauda yra svarbus faktorius, tačiau ne mažiau svarbus yra ir solidarumo principas, kuriuo grindžiama ES.
Migracijos politikos ekspertė dr. Dovilė Jakniūnaitė pastebi: „Lietuvos pozicija rodo, kad šalis bando suderinti nacionalinius interesus su europiniais įsipareigojimais. Tai racionali strategija mažai valstybei, kuri priklauso nuo ES paramos daugelyje sričių.”
Vis dėlto, sėkminga migrantų integracija reikalauja ne tik finansinių išteklių, bet ir visuomenės palaikymo. Todėl svarbu, kad vyriausybė aiškiai komunikuotų savo sprendimų logiką ir naudą visuomenei, kartu užtikrindama, kad migrantų priėmimas vyktų organizuotai ir atsakingai.