Mokytojų pervargimas: kada darbo krūvis tampa nepakeliama našta?
Lietuvoje mokytojų darbo krūvis ir jų patiriamas stresas tampa vis aktualesne tema. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mokytojai dažnai susiduria su per dideliu darbo krūviu, kuris neapsiriboja vien pamokų vedimu. Po pamokų jie turi atlikti daugybę kitų užduočių, tokių kaip pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų taisymas, administraciniai darbai ir dalyvavimas įvairiuose mokyklos renginiuose. Dėl šios priežasties mokytojai dažnai jaučiasi pervargę ir išsekę.
Aliarmuojanti statistika
Remiantis 2022 m. Lietuvos švietimo profesinių sąjungų atliktu tyrimu, net 78% mokytojų nurodė, kad jų faktinis darbo laikas viršija numatytą etatinį krūvį. Vidutiniškai mokytojai dirba 48-52 valandas per savaitę, nors oficialiai pilnas etatas turėtų sudaryti 36 valandas. Ypač daug laiko užima dokumentų pildymas – mokytojai šiai veiklai skiria vidutiniškai 9-12 valandų per savaitę.
Vienas iš ekspertų teigia, kad mokytojai po darbo dienos dažnai jaučiasi tarsi „komos būsenos”, ir juos reikia „gaivinti”. Tai reiškia, kad jų fizinė ir emocinė būklė yra tokia prasta, kad jiems reikia laiko ir pastangų atsigauti. Toks nuolatinis stresas ir pervargimas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik mokytojų sveikatai, bet ir jų darbo kokybei bei mokinių mokymosi rezultatams.
Perdegimo sindromas – profesinė liga
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) psichologai pastebi, kad mokytojų profesija patenka į aukštos rizikos grupę, kalbant apie perdegimo sindromą. Tyrimai rodo, kad kas trečias Lietuvos mokytojas patiria vidutinio ar aukšto lygio perdegimą, pasireiškiantį emociniu išsekimu, cinizmu ir sumažėjusiu profesinio efektyvumo jausmu.
Dr. Aistė Pranckevičienė, LSMU psichologė, pabrėžia: „Perdegimas nėra tiesiog nuovargis. Tai kompleksinis sindromas, kai žmogus jaučiasi emociškai išsekęs, atsiribojęs nuo savo darbo ir abejojantis savo profesiniais gebėjimais. Deja, mokytojų atveju situaciją apsunkina tai, kad jie negali parodyti silpnumo ženklų klasėje – jie privalo išlikti profesionalūs nepaisant savo vidinės būsenos.”
Sprendimų paieška
Ekspertai siūlo įvairias priemones, kaip sumažinti mokytojų darbo krūvį ir pagerinti jų darbo sąlygas. Viena iš jų – geresnis darbo organizavimas ir administracinių užduočių mažinimas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad mokytojai turėtų pakankamai laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Be to, reikėtų skatinti mokytojų bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerąja praktika, kad jie galėtų efektyviau atlikti savo darbą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2023 m. pradėjo įgyvendinti projektą „Mažiau biurokratijos – daugiau dėmesio mokiniui”, kurio tikslas – 30% sumažinti mokytojams tenkančią administracinę naštą. Planuojama optimizuoti dokumentacijos procesus, atsisakyti perteklinių ataskaitų ir supaprastinti vertinimo sistemą.
Tarptautinė patirtis
Verta pažvelgti į Suomijos pavyzdį, kur mokytojų profesija yra viena prestižiškiausių. Suomijoje mokytojai veda vidutiniškai 4 pamokas per dieną (Lietuvoje – 5-6), turi daugiau laiko pasiruošimui ir profesiniam tobulėjimui. Be to, Suomijoje mokytojai turi didesnę autonomiją sprendžiant mokymo proceso klausimus ir mažiau biurokratinių įsipareigojimų.
Estijoje nuo 2019 m. įgyvendinama mokytojų pagalbininkų programa, kai administracinius darbus perima specialiai tam paruošti asistentai. Tai leidžia mokytojams koncentruotis į pedagoginį darbą ir sumažina jų bendrą darbo krūvį.
Ateities mokytojas: tarp pašaukimo ir išlikimo
Mokytojų darbo sąlygų gerinimas yra svarbus ne tik pačių mokytojų gerovei, bet ir visos švietimo sistemos efektyvumui. Tik sveiki ir motyvuoti mokytojai gali užtikrinti kokybišką mokymą ir padėti mokiniams pasiekti geriausių rezultatų.
Nerimą kelia faktas, kad kasmet iš profesijos pasitraukia apie 5% mokytojų, o jaunų specialistų į mokyklas ateina vis mažiau. Jei situacija nesikeis, 2030 metais Lietuvoje gali pritrūkti beveik 10 tūkstančių pedagogų. Tai būtų skaudus smūgis švietimo kokybei ir vaikų ateičiai.
Kaip taikliai pastebėjo vienas pedagogas su 30 metų stažu: „Mokytojo profesija – tai ne darbas nuo skambučio iki skambučio. Tai gyvenimo būdas, kuris reikalauja visiško atsidavimo. Tačiau kai šis atsidavimas naikina tavo sveikatą ir asmeninį gyvenimą, tenka rinktis – arba išeiti iš profesijos, arba išmokti sakyti ‘ne’.”
Mokytojų perdegimo problema reikalauja sisteminio požiūrio ir realių veiksmų. Kol kas atrodo, kad sistema veikia tik dėl mokytojų entuziazmo ir pasišventimo, tačiau net ir didžiausias entuziazmas išsenka, jei nėra palaikomas tinkamomis darbo sąlygomis ir visuomenės pagarba.