Seimo narė Agnė Širinskienė atsidūrė kritikos kryžkelėje
Po kritikos lavinos, kurią sulaukė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Širinskienė buvo priversta atsakyti į kolegų klausimus. Ši situacija kilo dėl tam tikrų jos veiksmų ar pasisakymų, kurie sukėlė nepasitenkinimą tiek tarp visuomenės, tiek tarp kitų politikų. Seimo nariai, siekdami išsiaiškinti situaciją ir gauti paaiškinimus, surengė posėdį, kuriame buvo aptariami kilę klausimai.
Per posėdį buvo iškeltos įvairios temos, susijusios su politikės veikla, jos sprendimais ir jų pasekmėmis. Seimo nariai siekė išsiaiškinti, ar buvo pažeisti kokie nors etikos standartai, ar priimti sprendimai atitinka visuomenės interesus. Politikė turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus ir atsakyti į kolegų užduotus klausimus.
Kontroversiški pasisakymai socialiniuose tinkluose
Pagrindinis kritikos objektas tapo Širinskienės pasisakymai socialiniuose tinkluose, kur ji išreiškė kontroversiškas nuomones dėl COVID-19 vakcinų ir vaikų teisių klausimų. Politikė Facebook platformoje pasidalino įrašais, kuriuose kvestionavo vakcinų saugumą, nors oficialūs Europos vaistų agentūros duomenys patvirtina jų saugumą ir efektyvumą.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo net 17 skundų dėl galimų etikos pažeidimų. Komisijos pirmininkas Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad „politikai turi ypatingą atsakomybę už savo viešus pasisakymus, ypač kai jie gali klaidinti visuomenę sveikatos klausimais”.
Politinė reakcija ir frakcijų pozicijos
Konservatorių frakcijos atstovai išreiškė griežtą kritiką Širinskienės atžvilgiu. Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad „tokia retorika kenkia ne tik Seimo reputacijai, bet ir visuomenės pasitikėjimui mokslu”.
Tuo tarpu Širinskienės frakcijos kolegos iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” išreiškė paramą, pabrėždami žodžio laisvės svarbą. Frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad „nors galima nesutikti su kolegės pozicija, tačiau demokratinėje visuomenėje turi būti vietos įvairioms nuomonėms”.
Širinskienės pozicija ir gynybos argumentai
Pati Širinskienė posėdžio metu gynėsi teigdama, kad jos pasisakymai buvo ištraukti iš konteksto. „Mano tikslas niekada nebuvo skleisti dezinformaciją, o tik kelti klausimus, kurie, mano manymu, nėra pakankamai aptariami viešojoje erdvėje”, – aiškino politikė.
Ji taip pat priminė savo, kaip gydytojos ir teisės mokslų daktarės, kvalifikaciją, teigdama, kad jos nuomonė remiasi moksliniais duomenimis, nors daugelis ekspertų su tuo nesutinka. Politikė pabrėžė, kad „kritinis mąstymas ir diskusija yra demokratijos pagrindas”.
Demokratijos išbandymai ir atsakomybė
Ši situacija atspindi demokratinio proceso svarbą, kai politikai yra atsakingi už savo veiksmus ir turi atsiskaityti visuomenei bei kolegoms. Tokie posėdžiai padeda užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę politikoje, o taip pat suteikia galimybę išsiaiškinti nesusipratimus ar klaidas, kurios galėjo kilti dėl netinkamos komunikacijos ar sprendimų.
Politologas Tomas Janeliūnas šią situaciją vertina kaip „klasikinį atvejį, kai susiduria žodžio laisvė ir atsakomybė už viešus pasisakymus”. Pasak jo, „politikai turi didesnę atsakomybę nei eiliniai piliečiai, nes jų žodžiai turi didesnį svorį ir gali daryti įtaką visuomenės nuomonei”.
Kur baigiasi žodžio laisvė ir prasideda atsakomybė?
Visuomenė ir toliau stebi šią situaciją, tikėdamasi, kad bus priimti tinkami sprendimai, kurie atitiks visuomenės lūkesčius ir užtikrins politikos skaidrumą bei atsakomybę. Širinskienės atvejis iškelia fundamentalų klausimą apie žodžio laisvės ribas politikoje – kiek toli gali eiti politikas, išreikšdamas asmeninę nuomonę, kuri prieštarauja moksliniam konsensusui?
Ši istorija neabejotinai taps precedentu ateities diskusijoms apie politinę etiką Lietuvoje. Tuo metu kai visuomenė vis labiau poliarizuojasi, politikų atsakomybė už savo žodžius tampa ypač svarbi. Kaip parodė Širinskienės atvejis, demokratija reikalauja ne tik laisvės kalbėti, bet ir išminties žinoti, kada ir ką sakyti.